Kelių valandų skrydis ir žiemišką šaltį keičia vasariška šiluma, sniegą – įspūdingi paplūdimiai, išpuoselėtos ir žaliuojančios viešbučių teritorijos, kvapą gniaužiantys kraštovaizdžiai. Tokį malonumą galima patirti nors ir dabar išsirengus kelionėn į Egiptą. Juo labiau kad turistams šiame kurorte siūloma vis daugiau dar nepatirtų įspūdžių.

Kalbos kelia juoką

Saugu ar nesaugu – toks klausimas į galvą šauna ne vienam lietuviui, pagalvojančiam apie atostogas Egipte, juk vis pasirodo pranešimų apie pagrobtus turistus, kylančias riaušes.

Tačiau iš tokių pasvarstymų patys egiptiečiai tik juokiasi. „Neramumai, po kurių buvo nuverstas šalies prezidentas Hosni Mubarakas, vyko tik vienoje Kairo aikštėje, o buvo rodoma taip, kad revoliucija kilo visoje šalyje. Nieko panašaus nebuvo ir nėra“, – tikino vietos gyventojai.

Po savaitės viešnagės viename populiariausių Egipto kurortų – Šarm aš Šeiche – išties buvo galima įsitikinti, kad atostogauti jame yra jauku ir saugu.

Vidutiniškai per mėnesį Egiptą aplanko apie 2 mln. turistų. Prieš revoliuciją jų buvo 40 proc. daugiau, tačiau egiptiečiai džiaugiasi, kad turizmo srautai pamažu atsigauna.

Revoliucijos privalumas turistams tai, kad po jos atostogauti yra šiek tiek pigiau nei anksčiau.

Į Egiptą traukia ir vis daugiau lietuvių. Turizmo agentūros „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės teigimu, iš Lietuvos 2011 m. į Egiptą buvo nuskridę 11,3 tūkst. turistų, pernai – jau 12 tūkst. Visos tarptautinės kompanijos „Tez Tour“ srautai į šį kraštą taip pat auga: užpernai buvo nuskraidinta 459 tūkst., pernai – 470 tūkst. turistų.

Atrado prieš 7 metus

Daugelis Egipto kurortų ir lankomų objektų lietuviams jau gerai pažįstami. Tačiau atsirado ir naujų lankytinų vietų, kurių nepamatyti būtų nuodėmė.

Viena tokių – vadinamoji prarastoji žemė, į kurią ekskursijos lietuviams pradėtos organizuoti tik praėjusiais metais.

Sinajaus pusiasalyje esančios prarastosios žemės atradėju save įvardija egiptietis Ahmedas Emadas. Jis pasakojo, jog kanjonus su kadaise jūros dugne plytėjusiais kraštovaizdžiais aptiko prieš septynerius metus važinėdamasis motociklu.

Skaičiuojama, kad vietovei, kuri dabar vadinama Prarastąja žeme, gali būti 35 mln. metų. Kraštovaizdis kadaise buvo jūros dugne, todėl uolienų formų, spalvų grožio neįmanoma įsivaizduoti, kol nepamatai savo akimis.

Įspūdingiausias prarastosios žemės „perliukas“ – bene siauriausias pasaulyje sukietėjusio smėlio uolų 250 metrų ilgio tarpeklis. Neįsivaizduojama, kaip būtų galima praleisti galimybę juo pereiti, tačiau tai sykiu ir baugina, nes atrodo, jog kai kuriose vietose galima ir įstrigti.

Ribojasi su Izraeliu

Sinajaus pusiasalio teritorija – vadinamoji prarastoji žemė – priklauso vienai beduinų šeimai. Egiptietis A.Emadas su jais gana greitai sutarė, kad tokią vietovę privalu rodyti turistams, tačiau jam teko vargti net penkerius metus, kol valdžia jam leido teritoriją paversti turizmo oaze.

Prarastoji žemė ribojasi su Izraeliu, todėl valdžia baiminosi, kad bus sunku kontroliuoti nuolatinius turistų srautus.

Be to, derybas dėl prarastosios žemės pripažinimo turistų lankoma vieta apsunkino ir tai, kad egiptiečiai, kaip pripažino pats A.Emadas, yra tinginiai – jiems sunku dirbti po aštuonias valandas per dieną.

Galiausiai dokumentai buvo suderinti ir ekskursijos į prarastąją žemę organizuojamos jau dvejus metus.

Beduinai – vaišingi

Ekskursijoje po prarastąją žemę turistus lydi beduinai, kurie vis labiau įsitraukia į turizmo verslą. Jie po smėlėtą ir kalvotą vietovę atostogautojus vežioja džipais – juos vairuoja taip nutrūktgalviškai, jog kelis kartus atrodė, kad visas gyvenimas prabėgo pro akis. Tačiau adrenalino beduinai padovanojo keliems mėnesiams.

Beduinai turistus po prarastąją žemę lydi neatsitiktinai – tai taip pat susiję su saugumu. Savarankiškai leistis į Sinajaus gilumas turistams nerekomenduojama, nes pusiasalyje gyvena el tarabin beduinų gentis, kurios verslas iki šiol – ginklai, narkotikai.

Prarastosios žemės atradėjas A.Emadas bendradarbiauja su beduinų šeima, kuriai ir priklauso vadinamosios prarastosios žemės teritorija. Todėl turistams, vykstantiems pasižiūrėti tai, ko dar nėra matę, mielai pristatomas ir beduinų gyvenimas – aprodomos trobelės, vaišinama tradiciniais jų valgiais. Turistams šeimos galva rodo išskirtinį dėmesį, nors jo reikalauja ir trys žmonos bei aštuoni vaikai.

Skraidins tiesiogiai

Ekskursijos į prarastąją žemę organizuojamos ir iš Šarm aš Šeicho, ir iš Tabos kurortų. Nuo šio pavasario iš Vilniaus į Tabą bus galima nuskristi tiesiogiai, nereikės iš Šarm aš Šeicho dar 220 km iki unikalios vietos važiuoti autobusu, nors kelionė tikrai neprailgsta.

Į patį Tabos kurortą taip pat verta atkreipti dėmesį, ypač tiems, kurie nori ramaus, bet turiningo poilsio.

Tabos kurorte idilė aplanko sėdint viešbučio kambario terasoje, kai gali grožėtis išsyk ir Izraelio, ir Jordanijos, ir Saudo Arabijos žiburiais.

Kurortas patrauklus ir tuo, kad iš jo labai patogu nuvykti į Jeruzalę – iki sienos su Izraeliu skiria tik pusvalandžio kelionė autobusu.

Turizmas Egipte yra trečia pagal pajamas ūkio šaka. Daugiau pelno egiptiečiai gauna tik iš Sueco kanalo ir naftos.

Todėl nenuostabu, jog kiekvienu svečiu egiptiečiai rūpinasi labai nuoširdžiai, o tai ir vis naujos, dar nematytos vietos į Egiptą vilioja sugrįžti vėl ir vėl.