Abiem jiems - 57-eri metai, bet vargu ar būna daug tokių skirtingų žmonių kaip Nicolas Sarkozy ir Francois Hollande'as, kurie šį sekmadienį varžysis paskutiniame mūšyje dėl Prancūzijos prezidento posto.

Akiniuotas, švelnaus būdo socialistas F.Hollande'as, kuris, kaip rodo apklausos, rinkimus turėtų laimėti, pažadėjo būti konsensuso ieškotoju ir „normaliu prezidentu“ lyginant su hiperaktyviu dabartiniu šalies vadovu N.Sarkozy.

Dešiniųjų prezidentas 2007 metais buvo išrinktas 53-imis proc. balsų, su optimizmo banga dėl jo dinamiško stiliaus. Trumpą laiką jis buvo pats populiariausias prezidentas po generolo Charles'io de Gaulle'io, bet jo žvaigždė greit išblėso.

Praėjus penkeriems metams, kai jo pažadai dėl turto ir darbo vietų kūrimo pasirodė esą miražas, N.Sarkozy agresyvumas daugelį rinkėjų erzina ir jis perrinkimo siekia su prasčiausiais apklausų rezultatais per visą dabartinę Prancūzijos istoriją.

Jo pradinis akį rėžęs stilius su vakarienėmis prabangiuose restoranuose, atostogomis jachtose ir vedybomis su supermanekene Carla Bruni jam tikrai nedaug tepadėjo.

Nicolas Sarkozy de Nagy-Bosca išlaikė tas beribes ambicijas, kurios į prezidento aukštumas stūmė vengrų imigrantų sūnų be jokių ryšių su politikos dominantėmis Paryžiaus elitu ir provincijos buržuazija.

Jo šalininkai atkreipia dėmesį į reformas, kurias jis sugebėjo prastumti abejojančiame parlamente ir visuomenėje, - nepopuliarų pensinio amžiaus padidinimą nuo 60 iki 62 metų ir priemonę universitetų nepriklausomybei užtikrinti.

Jis suvaidino vaidmenį tarptautinėje arenoje - padėjo susiderėti dėl Rusijos karinės kampanijos Gruzijoje pabaigos ir vadovavo NATO intervencijai, kuri padėjo Libijos sukilėliams nuversti Muamarą Kadhafi.

Prancūzijos bankai ir, bendrai, euras, vis dar išgyvena grėsmingą euro zonos skolų krizę, bet nė vienas jų jam valdant nežlugo, o Prancūzijos ekonomika, nors ir nukentėjo, yra geresnės būklės nei Italijos ar Ispanijos.

F.Hollande'as, kurį globoja buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques'as Delors'as, priklauso tai kartai, kuri formavosi valdant ankstesniam ir vieninteliam socialistų prezidentui Francois Mitterrand'ui, pasitraukusiam 1995 metais.

F.Hollande'as dirbo parlamente, buvo partijos aktyvistas ir 11 metų jai vadovavo, bet niekada dar nebuvo užėmęs jokio aukšto posto vyriausybėje.

Spalį jis buvo išrinktas partijos kandidatu per amerikietiško stiliaus pirminius rinkimus, per kuriuos pasirodė kaip nuosaiki ir vienijanti figūra, bet taip pat sulaukė pašaipų dėl blankumo.

F.Hollande'as, buvęs Segolene Royal (Segolen Ruajal), kurią N.Sarkozy įveikė 2007 metų prezidento rinkimuose, partneris, dabar palaiko santykius su politikos žurnaliste Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler).

Pranešama, kad ji paskatino jį kampanijai numesti 10 kg svorio ir įsigyti akinius plonesniais rėmeliais.

Jo platforma yra klasikinė socialistų - su pažadais didinti mokesčius turtingiesiems, didinti socialines išlaidas ir sukurti tūkstančius valstybinių darbo vietų.

Kai kas susirūpino dėl jo deklaracijų, kad „finansų pasaulis“ yra jo „priešas“, ir pažadų iš naujo derėtis dėl sunkiai pasiekto euro zonos fiskalinio pakto, bet ekspertai sako, kad F.Hollande'as tikriausiai bus pragmatiškas lyderis.

Socialistas vis dar yra favoritas: apklausos rodo, kad jis aiškia persvara lenkia savo varžovą prieš gegužės 6 dieną įvyksiantį antrąjį rinkimų ratą.