Pilnutėlė salė, garsiausi plojimai, geriausi operos solistai ir didžiuliai glėbiai gėlių. Atrodo, "Figaro vedybų" operos pradžioje įlūžusi lova buvo sėkmės ženklas, nes publika naująja premjera buvo tiesiog sužavėta.

Jaudulys, nuoširdūs linkėjimai sėkmės, gero pasirodymo penktadienio vakarą sklandė Lietuvos nacionalinio operos or baleto teatro (LNOBT) užkulisiuose. Be galo susikaupę pagrindinių vaidmenų atlikėjai: austrų dainininkas Klemensas Sanderis (grafas Almaviva), Sigutė Stonytė (grafienė Rosina), Asmik Grigorian (kambarinė Susanna), Kostas Smoriginas (Figaro), Ona Kolobovaitė (pažas Kerubinas), net likus kelioms minutėms iki išėjimo į sceną kartojo sudėtingas arijas.

"Opera – be galo ilga ir sunki, daug teksto, todėl nenuostabu, kad norėdami pasiekti tobulą rezultatą solistai ir paskutinėmis minutėmis pasikartoja partijas. Dirbome tikrai daug ir nuoširdžiai, todėl neabejoju, kad viskas pavyks kuo puikiausiai", – prieš pasirodymą sakė režisieriaus padėjėjas ispanas Javieras Ulacia.

Nereikia slėpti, kad nelengvas darbas per ilgas repeticijas iš tiesų atsipirko. Premjera buvo labai sklandi ir, nepaisant ilgos "Figaro vedybų" trukmės, žiūrovai pasirodymo pabaigoje atlikėjus apdovanojo šilčiausiais aplodismentais ir didžiulėmis gėlių puokštėmis.

Pagyrimų po premjeros solistams negailėjo ir dirigentas Martynas Staškus. Neslėpdamas pasitenkinimo atliktomis arijomis, jis nuoširdžiai kiekvienam spaudė ranką dėkodamas už puikiai atliktus vaidmenis.

Tikroviškas rūmų kambarys ir šventinė salė, XVIII a. atributika ir specialiai iš Ispanijos atvežtos flamenko vėduoklės bei stebuklinga širma – tai dar ne viskas, kas stebino "Figaro vedybų" žiūrovus.

Tikriausiai daugeliui pasirodė, kad LNOBT salė per paskutinį veiksmą pakvipo apelsinais ir gėlėmis. Ir iš tiesų specialiai iš Madrido vežta technika ir dekoratyviniai augalai klausantis operos skleidė nuostabiausius kvapus. Tokio dalyko teatro istorijoje dar nebuvo.

Sevilijos nakties sodo kvapus atspindintis specialusis efektas maloniai papildė nepaprastai gražų scenos vaizdą. Nors kvapas buvo dirbtinis ir aštresnis nei tikrų apelsinų.