Aktorius, į kurį draugai juokais kreipiasi „Jūsų ekscelencija“, šlovės laurus skiria žmonai

Mano žmona. Mylimoji. Šių namų jaukumo fėja. Nuostabus žmogus. Taip žinomas aktorius gerai pažįstamu sodriu balsu pristato savo kukliai besišypsančią gyvenimo moterį. Labai neįprasta girdėti tokį jausmų atvirumą.
Giedrius Arbačiauskas nenuleidžia gilaus ir švelnaus žvilgsnio nuo žmonos Agnės per visą laiką, kol viešime jo erdviuose namuose Vilniaus Jeruzalės rajone.

Bute nesigirdėti vaikų triukšmo. Ar jų nėra? Yra, jie niekur neišėję – tarpduryje pasirodo vienuolikmetis Jonas ir septynmetis Nojus. Vaikai, kaip ir jų tėvai, – mąslūs ir ramūs. Vaikai tiesiog įpratę netrukdyti suaugusiems. Jie užsiėmę savo kambaryje.

Išgarsino prezidento personažas

Giedrius – apie dešimties populiarios televizijos laidos „Dviračio šou“ personažų kūrėjas, filmų garsintojas, renginių vedėjas, Jaunimo dramos teatro aktorius, dainų autorius ir atlikėjas. Nemažai vienam žmogui? Tačiau pirmiausia jis – neprilygstamasis prezidentas iš „Dviračio šou“. Šis vaidmuo jį labiausiai išgarsino.
Populiarus aktorius už karjerą, pripažinimą, šlovę yra dėkingas artimiausiam savo žmogui. Maža to, jis prisipažįsta, kad tik neseniai išmoko branginti šį ryšį ir su džiaugsmu toliau kuria gyvenimą kartu.
Savitos grožio, polėkio paieškos drauge kasdienybėje. Neįprasta ir nemadinga, bet aktoriaus šeimai toks gyvenimo būdas dovanoja darną ir dvasios pilnatvę.

Darna turi kainą

„Galima kartu gyventi ir būti kas sau. Mūsų gyvenime taip pat buvo visko“, – atvirai apie dvylikos metų gyvenimą drauge kalbėjo Agnė.
Žavi, besišypsanti moteris žino šeimos darnos kainą. Savo karjerą ji paaukojo Giedriui ir vaikams. Profesionali violončelininkė šiuo metu – namų šeimininkė. Tačiau ji neapsiriboja puodais ir skalbiniais. Ji kuria savo namus ir padeda vyrui. Jie kuria drauge. Fotografuoja, dekoruoja, kartu koncertuoja.
„Vyrauja stereotipas, kad su artimu žmogumi sunku imtis kūrybinės veiklos, nes gali susipykti. Gal todėl su Agne muzikuojame palyginti neseniai“, – pasakojo aktorius.

Kartu – jautresnė klausa

„Per vienus Naujuosius metus draugų namuose pagrojome, padainavome. Paskui mus abu pakvietė koncertuoti. Mums tai buvo kažkas ypatinga – atsivėrė naujas kelias, pasidarė įdomu. Taip atsirado mūsų repertuaras. Kuo toliau, tuo labiau norime jį perteikti jautriau, subtiliau. Tuos pačius dalykus imame girdėti įdomiau, spalvingiau“, – apie netikėtą kūrybos proveržį kalbėjo Agnė.
Giedrius prisipažino, kad žmonos atkaklumo ir ambicingumo dėka jų atliekami kūriniai netrukus bus išleisti kompaktine plokštele „Vienaragis“.
Muzikuojančių Arbačiauskų šeima visada laukiama dainuojamosios poezijos, kameriniuose dainos festivaliuose ir renginiuose. Žodžius ir muziką rašo Giedrius, ją aranžuoja kartu su Agne. Aktorius dainuoja ir groja gitara, jo žmona griežia violončele. Yra kūrinių, kuriuose skamba poetų Pauliaus Širvio, Henriko Radausko, Tomo Venclovos eilės.

Keičiasi regos laukas

Muzikavimas kartu porą labai suartino. Šis bendras kūrybinis vyksmas nebuvo paprastas, nes abu sutuoktiniai – ambicingi menininkai.
„Manėme, kad viskas tarp mūsų gražu ir gerai. O kai pradėjome kartu groti, išlindo visokių dyglių. Pasirodo, savyje turime nuoskaudų ir nereikalingų dalykų. Kalbėdavomės ir ėmėme keistis. Mūsų muzikavimas leido giliau pažvelgti į save. Dabar nebijome būti vienas kitam atviri, gerbti venas kito kūrybingumą“, – šeimos kūrybos pamokomis dalijosi Agnė.
O bendros kūrybos pradžia buvo elementari. Agnė ėmė puošti paprasčiausias dėžutes. Taip pora surado vieną kūrybos mokyklą. Jai vadovaujanti moteris į fotografiją žvelgia savitai – nuotraukos tarsi pratęsiamos tapyba. Menų samplaika leidžia improvizuoti lyg muzikoje. Toks neįprastas metodas sužavėjo Agnę ir Giedrių.
Į šias kūrybos paieškas panirusi menininkų pora tuo stengiasi sudominti ir savo vaikus.
Tačiau kaip tokiems menams suranda laiko ypač užimtas Giedrius? Jis tik šypsosi, kad tai puikus laisvalaikis, o ne kažkur nereikšmingai praleistas taškantis, vėjais paleidžiant energiją.
„Kai kuri kažką gražaus, susirenki mintis ir tavo žvilgsnis pasikeičia. Tada fokusuoji ne smulkmenas, o svarbiausius dalykus. Kitomis akimis žvelgi į artimiausią žmogų, draugą, šeimos narius. Jeigu stengiesi – tokia kūryba tarsi ištirpdo bendravimo blokus. Imi kitaip matyti, vertinti ir save, ir pasaulį“, – dalijosi patirtimi žinomas aktorius.

Kasdienybėje nelieka komiko

Kaip ir daugelis charakterinius bei komiškus personažus kuriančių aktorių, Giedrius gyvenime netrykšta linksmumo fontanais. Sakoma, kad komiškų vaidmenų atlikėjai kasdieniame gyvenime liūdni ar niūrūs. Giedrius tiesiog labai susikaupęs, linkęs į apmąstymus ir net filosofiją.
Ir jam, ir Agnei nepaprastai svarbus savęs ir artimų žmonių pažinimas. Todėl jiems taip reikalingi saviti „šeimos menai“, nes jie neleidžia prasmegti rutinoje ir dovanoja atradimų, tegu nedidelių, džiaugsmą.
Paklausta, kaip vis dėlto pavyksta nugludinti aštrius menininkų kampus, Agnė tvirtino, kad tam ir padeda kūryba.
„Netapatini žmogaus su emocijomis. Stengiesi jį suprasti ir padėti. Jei žmonės orientuoti kiekvienas tik į save – labai sunku kartu gyventi. Tuomet jie gyvena, kad pasiimtų iš kito kuo daugiau naudos. Tačiau kai jungia bendros kūrybos paieškos, atsiranda labai stiprus bendrumas. Bet šiam keliui įveikti reikia labai daug pastangų“, – samprotavo moteris.

Išmoko spręsti problemas

Tokių pastangų prireikė apsisprendus likti namuose. Ūgtelėjus vaikams Agnė ieškojosi darbo, bet netrukus suvokė, kad visi jausis geriau, jei ji pasiliks prie šeimos židinio.
„Kai Agnė buvo išvykusi, supratau, kiek namuose iš pirmo žvilgsnio nepastebimų darbų, kuriuos atlieka moteris. Tai darbas, už kurį nemokami pinigai. Namų jaukumas ir šiluma mane pripildo energijos. Galiu dirbti dideliais krūviais tik todėl, kad pirmiausia man padeda Agnė. Aš aktorius – emocionalus, viską išgyvenantis su graužatimis ir sąžinės priekaištais. O Agnė į viską žvelgia realiau. Sako, nepanikuok, ieškok išeities. Ir išeitis atsiranda“, - dalijosi šeimos ir kūrybos problemų sprendimais Giedrius.

Lyg karaliaus juokdarys

Giedrius jau seniai įprato, kad jį visur atpažįsta ir net juokais kreipiasi „Jūsų ekscelencija“. Televizijos laidoje „Dviračio šou“ meistriškai sukurtas prezidento vaidmuo toks populiarus ir mylimas, kad yra tapęs vos ne kiekvieno lietuvio šeimos nariu.
Šis personažas tapo savotiška G.Arbačiausko vizitine kortele. Tačiau Giedrius tikina nežinantis, kaip šį vaidmenį vertina Valdas Adamkus.
„Nepaprastai gerbiu šalies vadovą. Sakau, kad kiekvienas karalius turėdavo savo antrininką su skudurine karūna ir barškučiais. Esu kaip tas karaliaus juokdarys. Mano tikslas ne juokinti, o juokauti. Kurdamas bet kurį personažą, stengiuosi prototipo neįžeisti“, – tvirtino Giedrius.
Aktoriui humoro laidoje teko kurti labai skirtingus žinomų žmonių vaidmenis. Nuo Prezidento iki dainininkų Filipo Kirkorovo ir Virgilijaus Noreikos. Pirmasis vaidmuo įkūnijo buvusį pašalintojo prezidento Rolando Pakso bendražygį Gintarą Šurkų. Laidos kūrėjai įžvelgė išorinį aktoriaus panašumą į politiką ir po nusisekusio vaidmens Giedriaus nebepaleido.
Tačiau aktoriui šioje laidoje pats mylimiausias ūkininko Leonardo vaidmuo. „Mano mama sako, kad kažkur jį yra mačiusi ar sutikusi. Taip tikina mane ir kiti. Vadinasi, pavyko sukurti gyvą, tikrą vaidmenį“, – nuoširdžiai šypsosi aktorius.

Teatras liko pomėgiu?

G.Arbačiauskas įsitikino, ką reiškia vieną dieną pabusti žinomam. Kaip ir daugelį aktorių, jį išpopuliarino visa galinti televizija.
Ne vienus metus jis dirbo Jaunimo dramos teatre ir sukūrė ne vieną įdomų vaidmenį. Beje, visai neseniai jis vėl lipo į teatro sceną – dalyvavo premjeriniame spektaklyje „Ronja, plėšiko duktė“, kuriame vaidino plėšiką.
„Teatras – lyg niekad nesibaigiantis stebuklas. Man patinka repeticijos, patinka gyvenimas scenoje. Man patinka jausti šalia, čia ir dabar esančius žiūrovus, garsus, kvapus, šviesas. Teatre viskas gyva. Tačiau teatro aktoriaus vaidmenis mato tam tikras ratas žmonių. Televizija – visai kita erdvė“, – tarsi apgailestaudamas, nostalgiškai apie teatrą kalbėjo aktorius.
Giedrius prisipažino, kad teatras jo gyvenime liko bemaž tik pomėgis.

Pirmoji gitara – kaip brangenybė

Giliausią kūrybos katarsį aktoriui dovanoja ne tik teatras, bet ir muzikavimas. Puikus aktoriaus balsas žadėjo jam ir profesionalaus dainininko karjerą. Vis dėlto Giedrius nesiblaškė, nes nuo paauglystės troško būti aktoriumi. Bet autorinės dainos, dainuojamoji poezija yra viena brangiausių jo kūrybos išraiškų.
„Mano paauglystės laikais gitara buvo didžiausia svajonė. Pirmąją savo gitarą pirkau dar sovietmečiu už 23 rublius. Namo vežiausi kaip didžiausią brangenybę įsivyniojęs į celofaną. Pirmąją dainą parašiau besimokydamas mokykloje pagal Janinos Degutytės eiles. Ėmiau kurti ir savo žodžius, ir muziką“, – apie muzikos pomėgį pasakojo aktorius.
Jaunuolis grojo, dainavo, skaitė eiles. Ir buvo visiškai aišku, kad bus aktorius.

Rojumi kvepiantys plaukai

Giedrius savo būsimą žmoną sutiko viename iš tuometės Lietuvos konservatorijos, kur abu mokėsi, vakarėlių. Padainavo, pašoko.
„Agne, kokia buvo pirma frazė, kurią tau ištariau?“, – šypsodamasis paklausė Giedrius. „Kad mano plaukai kvepia rojumi“, – atsakė aktoriaus žmona.
Tačiau tuomet Agnės šie žodžiai nesutirpdė. Mergina paskubėjo pareikšti, kad šis jaunuolis yra ne jos skonio vyras.
„Kažkas iš aukštybių nusprendė kitaip“, – tarstelėjo Giedriaus žmona ir buvo visiškai akivaizdu, kad ji to nesigaili.

Meilė trunka ne trejus metus

„Buvau drovus ir nedrąsiai skambindavau telefonu merginoms. Agnė stebėjosi, kaipgi skambindavau jai? Tačiau buvau labai įsimylėjęs. Iš pat pirmojo žvilgsnio“, – šiandien drąsiai apie savo jausmus gali kalbėti Giedrius.
Aktoriaus ir muzikantės draugystė truko dvejus metus. Susituokė gimtajame Agnės mieste Kaune, įstabioje gotikinėje Vytauto bažnyčioje. Dvylika metų kartu gyvenantys menininkai nemano, kad sparnuota frazė, jog meilė trunka trejus ar kiek ten metų, gali būti teisinga.
„Per tuos metus paaugo ne tik mūsų sūnūs, bet subrendome patys. Žaviuosi Agnės idėja išleisti mūsų plokštelę. Tai, kas mums brangiausia, turi išliekamąją vertę, neliks tik prisiminimuose. Be to, tai tarsi taškas, apibendrinimas. Tai naujo mūsų gyvenimo etapo pradžia“, – filosofine užuomina apie ateitį pasidalijo aktorius.