Intriguoti moka ir Nacionalinis, ne tik komerciniai teatrai. Kas gali būti panašaus tarp vokiečių autoriaus pjesės apie pokario laikus ir Garliavos įvykių? Pasirodo, gali.

Kalba apie homoseksualumą

Pristatant naująjį – 73-iąjį – Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezoną, be kitų kūrinių, buvo paminėta ir vokiečių dramaturgo Martino Sperro (1944 – 2002 m.) pjesė „Medžioklės scenos Žemutinėje Bavarijoje“, kurią autorius sukūrė būdamas 18 metų. Apie homoseksualumą prabilusi pjesė 1966 m. Vokietijoje buvo teatro sensacija. Pagal ją buvo sukurtas ir filmas.

M.Sperro pjesę Nacionaliniame dramos teatre statys režisierius Rolandas Atkočiūnas. Teatro meno vadovas Audronis Liuga pjesę pavadino visuomeniškai aktualia šiems laikams.

„Šios pjesės atsiradimas naujo sezono repertuare tikslingas tuo, kad per ją teatras pareikš kitokį požiūrį į didžiausią visuomeninį rezonansą sukėlusius vadinamojo Garliavos skandalo įvykius ir iš to dabar gimusią naują politinę partiją, kurioje, beje, dalyvauja ne vienas žinomas teatralas“, – kalbėjo A.Liuga.

R.Atkočiūnui statyti šią pjesę pasiūlė pats teatro meno vadovas.

Triumfas – ant žmonių kaulų

Vis dėlto koks yra M.Sperro pjesės ir Garliavos skandalo bei naujosios partijos „Drąsos kelias“ susikūrimo ryšys?

"Be kitų, pjesėje paliečiamos ir homoseksualumo, ir pedofilijos temos. Bet jos pateiktos taip, kad iki galo niekas neaišku, nes pagrindinis herojus – mįslė. Pjesėje vaizduojama pokario kaimo bendruomenė, kuri, vedama tam tikrų įtarimų, gandų, nuostatų ir tam tikros moralės, nusistato prieš vieną žmogų, žinodama, kad jis yra kitoks, tačiau įtarinėdama, kad jis yra nusikaltėlis. Būtent tokios nuostatos padarinys – tam personažui artimų žmonių tragedija, kuri baigiasi tos bendruomenės triumfu ir besitęsiančiu idėjos kultu.

Manau, tai susiję ir su Garliavos skandalu. Lietuvoje ne vienas įvykis, tam tikras triumfas atsiranda ant žmonių kaulų", – pakomentavo A.Liuga.

Pašnekovas pabrėžė, kad teatras nesivelia į politikavimą, santykių aiškinimąsi. Jis tiesiog kelia klausimus apie tam tikrus visuomenės reiškinius, apie tam tikrą nepakantumą įtariant žmones, kad jie – galbūt kitokie, ir todėl galbūt – nusikaltėliai. Apie fobijas, kurios padidėja dėl labai novatoriškų idealų, paremtų netgi religiniais įsitikinimais.

Režisierius dėl sąsajų abejoja

„Kol nėra pjesės vertimo į lietuvių kalbą, kol kas dar labai sunku apie tai kalbėti. Pjesę skaičiau angliškai, tačiau mano anglų kalbos mokėjimas – paviršutiniškas. Todėl nuodugniau nesu į ją įsigilinęs. Kai bus pjesės vertimas, tada bus galima apie ją kalbėti konkrečiai. Dabar – tik bendri bruožai, bendra nuojauta, – kalbėjo būsimojo spektaklio režisierius R.Atkočiūnas. – Kol kas tiktai įsivaizduoju, kaip ji galėtų atrodyti scenoje.“

Tačiau R.Atkočiūnas šios pjesės nelinkęs sieti su Garliavos įvykiais. Jo nuomone, greičiau tai – teatro rinkodara, reklama.

„Pjesėje to konkretumo nėra. Herojus kažkuo kaltinamas, apkalbamas, kažkokios apkalbos sklinda. Jie panašūs į tai, kas apskritai vyksta Lietuvoje, kuo čia dėta Garliava? Tai – visuotinis dalykas, nesvarbu, ar čia Lietuva, ar Baltarusija“, – sakė R.Atkočiūnas.

M.Sperro pjesė „Medžioklės scenos Žemutinėje Bavarijoje“ iš vokiečių kalbos į lietuvių dar verčiama. Darbas bus baigtas rugsėjį. Kadangi spektaklio premjera numatoma tiktai 2013 m. kovą, repeticijos prasidės sausį.