Samčio šventė

"Pagrindinis kelionės akcentas buvo jos pradžia – apsilankymas Kumbh Mela šventėje ir ta proga surengtoje tarptautinėje konferencijoje", – Udžaino mieste prie Šipro upės R.Balkutė lankėsi kartu su baltų religinės bendrijos Lietuvos Romuvos atstovais ir krive Inija Trinkūniene.

Kumbh Mela festivalyje dalyvauja maldininkai iš viso pasaulio. Per mėnesį garsiame religiniame festivalyje apsilanko apie 50–60 mln. žmonių. 2013 m. prie Gango upės vykusioje šventėje susirinko net apie 120 mln. žmonių!

Pagrindinės Kumbh Mela šventės vyksta kas 144, 12 ir 6 metus.

Masinis apsiprausimas, simbolizuojantis kūno bei sielos išsivalymą keturių upių vandenyse – Gango, Godavari, Džamna, Šipro – vyksta Haridvaro, Našiko, Alahabado ir Udžaino miestuose.

Ši šventė rengiama ir kas trejus metus, taip pat atsižvelgiama į Indijoje gerbiamą mokslą astrologiją – Jupiterio, Saulės ir Mėnulio bei Zodiako ženklų padėtį danguje.

Kumbh Mela turi itin gilias induizmo tradicijas. Jos ištakos – pasaulio sukūrimas.

Pasakojama, kad dievai su asūrais (demonais) kariavo dėl iš pieno vandenyno išplaktos amritos – nemirtingumo eliksyro.

Samtį su amrita dievai atidavė paukščiui Garudai, kuris skrisdamas ant Žemės išliejo keturis lašus – būtent todėl tuose keturiuose miestuose, kur nukrito amritos lašai, ir vyksta Kumbh Mela.

Kartu – šventieji ir neliečiamieji

"Šventė Udžaino mieste vyko ypatinga proga, kai į Liūto žvaigždyną įėjo Jupiteris, – pasakojo Rita. – Tuo metu Indijoje tvyrojo nepakeliamas, beveik 50 laipsnių karštis. Todėl iš pradžių prie Šipro upės apsilankėme sutemus."

Vis dėlto ir tuomet iki upės ėjo ar važiavo tūkstančiai žmonių.

Pirmieji Šipro upės vandenyse maudėsi sadhu (šventieji) – klaidžiojantys vienuoliai asketai.

Šimtai tūkstančių žmonių prausėsi, į upę aukodami leido nedidelius iš popieriaus išlankstytus laivelius su gėlėmis, smilkalais, aliejine lempute ir saldumynais.

"Labai daug piligrimų, elgetų. Vyrai, moterys, senoliai, vaikai, šventikai su deglais, smilkalų ir gėlių kvapas. Ir didelis šurmulys, kuris akimirksniu nutilo, kai per upę nuvilnijo giesmė, – prisiminė R.Balkutė. – Šioje Kumbh Mela šventėje Udžaino mieste pirmą kartą Indijos istorijoje kartu pasinėrė šventieji ir jokiai varnai (luomui) nepriklausantys žmonės – neliečiamieji."

Maudėsi ir premjeras

Nors eismas reguliuojamas, bet per masinę šventę neretai žūsta daug žmonių: 1954 m. per spūstį žuvo net apie 800, 2003 m. – 39 maldininkai.

"Šįkart į Šipro upės vandenis žengė ir konferencijoje dalyvavęs Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi bei Šri Lankos prezidentas Maithripala Sirisena, – pasakojo R.Balkutė.

Tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo ir apie 200 garsių Indijos išminčių bei šventikų, daug dėmesio skirta pasaulėžiūrai, skatinančiai rūpintis aplinka, spręsti ekologines problemas, gamtosaugos, klimato kaitos klausimus. "Prieita prie išvados, kad susitvarkyti su šiais rūpesčiais įmanoma tik diegiant vertybėmis pagrįstą švietimą. Daugiausia gali pasitarnauti kaip tik tokios pasaulėžiūros ir tradicijos, kurios remiasi vienybe su gamta ir kurios iki šiol dažnai apšaukiamos pagoniškomis, neva menkesnėmis ar net žemesnėmis", – dėstė etnologė.

Neįprastos aukos

Žinomai etnologei įsiminė ir apsilankymai įvairiose šventyklose, kurių daugumoje puikavosi svastika – seniau ir Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, labai gerbtinas gerovės, saulės, ugnies simbolis.

Kala Bhairava šventykloje įsiminė unikali aukojimo ceremonija – deivei pilama degtinė, kuri nežinia kur dingsta.

Čitai miestelyje Himalajų kalnuose lietuvei įsiminė apsilankymas Golu Devta šventykloje.

"Čia lankosi daugybė žmonių, kurie, patyrę skriaudą ar neteisybę, dievybės prašo teisingumo", – kalbama, kad čia apsilankius, nuoširdžiai meldžiantis ir palikus aukų, teisybė triumfuoja.

Ši šventykla dar vadinama ir tūkstančių varpelių šventykla: žmonės pakabina varpelį su savo prašymu ar neteisingu teismo sprendimu.

"Varpelis, aliejus, grūdai, veidrodžiai, šukos, kokosai..." – neįprastas aukas vardijo R.Balkutė, prisipažinusi, kad į šią šventyklą pateko neplanuotai, netgi mistiškai: neseniai Lietuvoje buvo patyrusi neteisybę.

Jogešvaro šventykloje lietuvius pristatė kaip ypatingus svečius: šioje vietoje yra vienas iš dvylikos garsiausių dievo Šivos lingamų – induistų dievo simbolis.

Kiaušinio formos akmuo simbolizuoja kosminį kiaušinį, iš kurio sukurtas pasaulis.

"Šventikų giesmės per ceremoniją neįtikėtinai priminė senovines lietuviškas giesmes, – pastebėjo Rita. – Lietuviškų ir indiškų sąsajų yra ir mūsų kalbose bei kai kuriose apeigose."

Saturnui – juodos aukos

Dar viena džiunglėse aplankyta šventykla pastatyta ant šaltinio: tekantis jo vanduo sujungtas su Šivos lingamu.

"Šaltinis simbolizuoja dar gilesnes ištakas. Ten meldėsi šventikas. Atėjo moteris, aukojo, o jai davė šaltiniu suvilgytą į mazgą surištą raištelį, – etnologė pastebėjo sąsają su senomis lietuvių tradicijomis, kai mazgus rišdavo užkalbėtojai. – O šį metodą taikė šventikas. Moteriai skaudėjo stuburą, o aukos, maldos, šio šaltinio vanduo ir mazgas indei turėjo padėti."

Astrologija – Indijoje itin gerbiamas mokslas.

Saturno dievo šventykloje – juoda skulpturėlė, kuriai aukoja juodus daiktus – juodą lėlę, žiedą, taip pat grūdus, aliejų, uždega smilkalus.

"Čia lankomasi, kai astrologai prognozuoja, kad žmonių kelyje Saturnas žada nemalonumų, – aiškino keliauninkams. – Šventykloje prašoma susilpninti neigiamas Saturno savybes, išvengti nelaimių ar sumažinti jų pasekmes."

Kuo kvepia karvės mėšlas

Didelis ir vietomis rekordiškas karštis apsunkino keliones iš vienos šventyklos į kitą.

"Tačiau Indija – atradimų ir netikėtų minčių išsipildymų šalis, – prisipažino, bet apie asmeniškumus nekalbėjo du kartus Indijoje apsilankiusi garsi etnologė. – Viskas, ką planuodavau, sugalvodavau, norėdavau Indijoje ar grįžus iš jos stebuklingai išsipildydavo."

O vagys, kuriais neretai skundžiasi turistai?

"Oi, ne. Niekada nebuvo jokių nemalonumų ar nelaimių, – numojo ranka R.Balkutė, kurią su kolegomis lydėjo garsios, dar 1925 m. įkurtos ir 5 mln. žmonių vienijančios savanorių organizacijos nariai. – Indija – tarsi dovana. Taiki, geri, gražūs žmonės ir beveik ant kiekvieno kampo dovanos ar gėlės. Bent tai patyriau aš."

Indiškas galvos lingavimas į šonus  – ar to Rita jau išmoko? "Šiaurėje jo daug mažiau. Tradicinis galvos lingavimas – pietiečių bendravimas, – nusijuokė Rita. – Jei šiaurinėje dalyje matai linguojančius galvomis, beveik neapsiriksi, kad jie atvykę iš Indijos pietų."

O aitrūs ir nemalonūs kvapai?

"Indijoje nepatyriau šoko. Manęs neišgąsdino ir kvapai, – po akimirkos R.Balkutė nusijuokė. – Tiesa, pirmos kelionės Indijoje metu netgi labai nustebino. Dalyvavome vienose eitynėse. Po kojomis, kas įprasta toje šalyje, – gėlių jūra, į kurią grimzta pėdos. Staiga pajutau kitokį kvapą. Pažiūriu po kojomis – karvės mėšlas. Neįtikėtina, bet jis kvepėjo gvazdikėliais, cinamonu ir dar kažkokiais prieskoniais."