Gudaurio kurortas vilioja svetingumu, įspūdingais kraštovaizdžiais ir grynu kalnų oru

Tbilisyje trylika laipsnių šilumos. Todėl tepti slides Gruzijoje – vis dar egzotiškas užsiėmimas. Tačiau šiek tiek daugiau nei šimtą kilometrų nuo sostinės nutolusiame Gudaurio kurorte vis dar spaudžia žiemiškas šaltukas.

Vienas iš dviejų Gruzijos slidinėjimo kurortų negali pasigirti paslaugų įvairove ar trasų skaičiumi. Tačiau turistai vis dažniau suka žvilgsnius į vaišingumu garsėjančią šalį.
Kainos čia taip pat ne iš mažiausių. Didelė tikimybė, kad išleisite daugiau nei Europos kurortuose. Tačiau yra dalykų, kuriuos įmanoma rasti tik Gruzijoje.

Vis daugiau užsieniečių

Tvirtai stovėti ant slidžių Kaukazo kalnuose galima išmokti per pusdienį. Kai pradedančiųjų trasoje įgauni pagreitį, tampa aišku – kalnų liga susirgai visam gyvenimui.
Iš pradžių pradedantieji susirenka vadinamojoje mokymosi trasoje. Penki bandymai, ir daugelis sėkmingai sliuogia nuo kalno. Gruzinų instruktoriai itin dėmesingi, atrodo, kad kai kurie turi įgimtą psichologo talentą. „Nebijok, tau pavyks“, – drąsino Rolandas Burdulis ir padėjo kojas įsprausti į apynaujus slidinėjimo batus. „Rytoj čia atvažiuos 500 ukrainiečių, tikrai turėsiu darbo“, – šypsena nedingo nuo 29-erių mokytojo veido.
Trasas čia bando Izraelio, Vokietijos, Austrijos ir Japonijos piliečiai. Šilta žiema atginė ir ne vieną Baltijos turistą – per savaitę iš Rygos į Tbilisį atskrenda bent trys „Air Baltic“ lėktuvai. Trasose griūva mitai, kad Gruzijoje nesaugu.

Trasose yra kauburėlių

Į slidinėjimą kalnų keteromis nespjauna ir patys gruzinai. Savaitgaliais viešbučiuose šurmuliuoja būriai slidinėjimo aistruolių. Tačiau čia visada galima rasti ramybę – prie keltuvo nėra eilių, mažai žmonių.
„Dievinu slidinėjimą. Bet šiandien nesileisiu nuo kalno. Esu patyrusi menisko traumą, skauda kelį“, – į kalnus turistus atvežęs 24-erių Alessandro Sulamnidzė čia slidinėja nuo penkerių metų. Kalnuose jis jaučiasi tarsi namie – slidinėja tik juodomis trasomis.
Keturis sezonus snieglenčių trasomis Austrijoje sliuogusi latvė Lienė Dupatė taip pat prisipažino serganti kalnų liga. Mergina mano, kad po kelerių metų Gruzijoje bus galima patirti ne mažesnių malonumų.
„Aukštai kalnuose tvyro rūkas. Nemačiau, kur čiuožiu. Žinoma, trasos nėra tokios kokybiškos kaip Austrijoje. Vietomis yra kauburėlių“, – lygino patyrusi snieglentininkė.

Investavo milijonus

Gudauris dar jaunas miestelis, neišaugęs iš paauglystės amžiaus: aplink dygsta nauji viešbučiai, kuriasi restoranai, automobilių stovėjimo aikštelės. Slidinėjimo ekspertas R.Burdulis planuoja – kitais metais Gudaurio apylinkėse jis atidarys savo viešbutį.
Daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje įsikūręs miestelis populiarumu gerokai lenkia 200 km nuo Tbilisio nutolusį Bakurianio kurortą – savaitgaliais čia suvažiuoja iki 1500 žmonių.
Valdžia neabejinga tokiems skaičiams. 2007-aisiais prezidento Michailo Saakašvilio fondas į naujo keltuvo statybas investavo 7 mln. dolerių. Dar 4 mln. teko pakloti naujai trasai įrengti. Neabejojama, kad tokia investicija šaliai suteiks dar daugiau patrauklumo.

Pakyla į 4 km aukštį

Sausio pradžioje prie trasos nutupia sraigtasparnis – jis slidinėtojus pakelia į beveik keturių kilometrų aukštį. Viršukalnėse prasideda išskirtinės pramogos – slidininkai sliuogia neprižiūrėtomis, kalnagūbrių ir duobių nusėtomis trasomis.
Tokios ekstremalios trasos įrengtos tik keliose šalyse – Šveicarijoje, Kanadoje, Prancūzijoje ar Austrijoje. Dešimties metų vadinamojo heliskiingo gido patirtį turintis Mario Luggeris vadovauja septynių ekstremalaus slidinėjimo entuziastų grupei ir ieško tinkamos vietos malūnsparniui nutūpti.
Austrų kilmės treneris įspėja, kad tai turtingų žmonių laisvalaikio pomėgis. Kelerių metų slidinėjimo patirtis ir sportiškumas – dar dvi svarbios savybės, kurių reikia heliskiingo entuziastams.
„Gudaurio svečiai nevalytomis trasomis sliuogia bent dešimt kartų per dieną. Čia laukinė gamta, purus sniegas ir atokios vietos. Kituose Europos kalnuose – daug kaimelių, tenka brautis pro minią“, – ironizavo gidas.
80 proc. M.Luggerio klientų – vyrai, tačiau jis griauna mitus, jog tai pavojinga pramoga. „Per dešimt metų nemačiau nelaimingų atsitikimų. Manau, kad pavojingiau naktį vienam vaikščioti po miestą. Be to, daugelis vakariečių Gruziją tapatina su Čečėnija ir kitomis karinių konfliktų zonomis. Bet juk tai – praeitis, čia saugu“, – slidininkus nuramino jis.
Septyni vyrai neabejojo gido žodžiais. Stojo ant slidžių ir pasileido žemyn. „Susitiksime papėdėje“, – spėjo surikti vienas jų.