Svečių iš Vokietijos – Veimaro intuityvios muzikos ansamblio koncertas „Garso kelionė” šįvakar 18 val. Klaipėdos koncertų salėje vainikuos festivalį „Permainų muzika”.

Dedikuotas K.Stockhauzenui

Koncertas skirtas vokiečių kompozitoriui Karlheinzui Stockhauzenui, kuris laikomas vienu XX amžiaus muzikos simbolių. Šiemet jam būtų sukakę 80 metų, tačiau 2007-ųjų gruodį kompozitorius mirė.

Nuo pat 1950-ųjų, savo kūrybinio kelio pradžios, K.Stockhauzenas nuolat buvo priekyje. Daugybė esminių šiuolaikinės muzikos sąvokų – serializmas, aleatorika, intuityvioji muzika, live electronic ir t.t. – įsitvirtino būtent jo kūrybos dėka. Ši kontroversiška asmenybė stabiliai jautėsi ir gyvenime, ir kūryboje, nepriklausė jokiai muzikos krypčiai ar madai ir pati viena siekė suvokti šiuolaikinės muzikos kelius.

Kompozitoriaus gyvenimas ir kūryba susiliejo vienoje tėkmėje. Jam buvo labai svarbūs sapnai, vizijos, skaičių simbolika, ypač skaičius „7”. Sulaukęs 49-erių (7x7) kompozitorius ėmėsi svarbiausio savo veikalo – operų ciklo „Šviesa” („Licht”). Septynių operų, trunkančių 3–4 valandas, ciklas – turbūt gigantiškiausias sumanymas ligšiolinėje muzikos istorijoje.

K.Stockhausenas sakė: „Aš suvokiu, kad turiu prisitaikyti prie gyvenamo laiko, prie techninių, erdvinių, atlikimo galimybių. Taigi žinau, kad galiu realizuoti tik tai, kas tuo metu buvo įmanoma, ir kai ką užsiminti, kas bus įmanoma ateityje. Galima jau pasakyti, kad ateities muzika bus erdvinė. Mano atveju, tai jau yra, bet tik iš dalies. Manau, kad garso kryptis erdvėje, greitis, kuriuo garsas juda aplink, viršuje ir apačioje klausytojo. Ir ateityje tai bus tiek pat svarbu, kaip harmonija, melodija, ritmas”.

Inspiravo intuityvioji muzika

1968 metais K.Stockhausenas sukūrė komponavimo būdą, kurį pavadino intuityviąja muzika. Natomis pateikiamas muzikinis tekstas tarnauja muzikantams tik kaip nuoroda. K.Stockhauseno intuityvioji muzika 1980-aisiais inspiravo Veimaro intuityvios muzikos ansamblio susikūrimą.

Vokietijos Demokratinės Respublikos laikais ansamblis jautėsi verčiamas atrasti oficialiai uždraustas muzikinės išraiškos erdves. Prokomunistinės Vokietijos klausytojai, kurių troškimas ir smalsumas buvo beveik nenumalšinami, jų pasirodymus entuziastingai sekė. Iki 1989 metais įvykusių politinių pokyčių ansamblis surengė kelis šimtus koncertų. Iškart po sienos atidarymo 1990 metais jis pirmąkart grojo publikai dalyvaujant pačiam K.Stockhausenui. Vėliau kompozitorius laiške rašė: „Džiaugiuosi pagaliau išgirdęs jus koncertuojant. Norėčiau jums padėkoti: jūs išlaikėte intuityvią muziką gyvą. Mes būtinai judėsime į priekį drauge, kad ištobulintume šią nežinomą muzikos formą”. Vaisingą ansamblio ir kompozitoriaus bendradarbiavimą vainikavo šešių intuityvių kompozicijų iš ciklo „Für kommende Zeiten“ įrašas K.Stockhauseno autoriniam albumui.

Centre – "gyva" elektronika

Veimaro intuityvios muzikos ansamblio atlikime tarp instrumentų (trimito ir fliugelhorno, violončelės, fortepijono ir sintezatoriaus) bei „gyvos” elektronikos ne tik sukuriama naujų garsinių struktūrų gausa, bet ir inicijuojami sunkiai įsivaizduojami bendravimo procesai. Elektroninės technologijos traktuojamos kaip centrinis instrumentinio diskurso elementas, o ne papildomas aksesuaras. Kompiuteris – mobili studija taip pat panaudojama kaip muzikinis instrumentas, kuris daugiakanalėmis garso sklidimo sistemomis kontroliuoja garso judėjimą erdvėje.

Intuityvios muzikos ansamblis iš Veimaro į Lietuvą atvyko Gėtės instituto dėka. Jis vakar koncertavo festivalyje „Gaida – Pasaulio muzikos dienos” Vilniuje, o rytoj pasirodys festivalyje „Iš arti“ Kaune. Šįvakar 17 val. Klaipėdos koncertų salėje vyks prieškoncertinis susitikimas su atlikėjais.