Po kelių dešimčių metrų

Norvegų geografų iniciatyva siekiama, kad Suomijos aukščiausia vieta būtų ne kalno šlaite, o aukščiausioje vietoje –  Halčio viršūnėje.

Haltis yra 1 324 m aukštyje virš jūros lygio, maždaug 300 km šiauriau poliarinio rato Laplandijoje, pačiame Suomijos šiaurės vakarų pakraštyje, pasienyje su Norvegija, apie 40 km į šiaurę nuo aukščiausiai įsikūrusio Suomijos kaimelio Kilpisjarvio. Tai arčiausiai Šiaurės ašigalio esanti aukščiausia valstybės vieta pasaulyje.

Tačiau vos už kelių dešimčių metrų, bet jau Norvegijos teritorijoje, kalno aukštis pasiekia 1 331 m. Už nedidelės nuokalnės, vos už kelių kilometrų, pakyla iki 1 361 m. Norvegijoje ši viršukalnė vadinama Raisduottarhaldžiu ir nėra itin reikšminga – ji tik tarp 200 aukščiausių šios šalies viršukalnių.

Šalies jubiliejaus proga

Pagrindinė praėjusių metų pabaigoje startavusios norvegų geografų iniciatyvos idėja – kitąmet minimo Suomijos nepriklausomybės šimtmečio proga padovanoti maždaug 0,015 kv. km teritoriją ir pastumti valstybinę sieną maždaug 20 m į vakarus, kad aukščiausia Suomijos vieta būtų 1 331 m aukštyje.

Anot šios iniciatyvos koordinatoriaus geografo Bjorno Geirro Harssono, viršukalnės dovanojimas būtų labai reikšmingas suomių ir norvegų tarpusavio santykiams. Buvo kreiptasi į Norvegijos valstybines ir vietos valdžios institucijas, iniciatyva sulaukė nemenko visuomenės, tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, tačiau galutinio sprendimo dar nėra.

Valstybės teritorijos dovanojimas, nors ji ir mažytė bei visiškai negyvenama, būtų beprecedentis tarptautinių santykių atvejis ir kartu nemenkas iššūkis, reikalaujantis daugybės tarptautinių susitarimų ir korekcijų teisės dokumentuose.

Rengėsi kelis mėnesius

Šiai iniciatyvai paremti skirta žygeiviška lietuvių ekspedicija buvo sumanyta praėjusią žiemą. Kelis mėnesius truko pasiruošimas.

Halčio viršukalnė labai nutolusi nuo žmonių gyvenamųjų vietų. Į ją keliaujant tenka gabentis nemažai inventoriaus: palapinių, kilimėlių, miegmaišių, maisto kelioms dienoms. Šį viduvasarį devyniolika lietuvių kalnų žygeivių nuėjo apie 100 km pėsčiomis per negyvenamas Laplandijos aukštumas nuo Kilpisjarvio kaimo Suomijoje iki Birtavarre kaimo Norvegijoje.

"Žygio pusiaukelėje įkopėme į Haltį, pakeliui sutiktiems pavieniams keliautojams ir šiaurės elnių augintojams pasakojome apie savo tikslus bei dovanojome specialiai šiai ekspedicijai sukurtus lipdukus su šūkiu "Haltis: iššūkis įveikti ribas" (ang. "Halti: The Challenge to Cross The Boundaries")", – pasakojo grupės vadovas D.Babilas.

Žygeiviai siekė parodyti, kad tokios iniciatyvos reikšmingos ne vien dviems tautoms, bet ir visai Europai. Tai puikus tarptautinio bendravimo ir bendradarbiavimo pavyzdys, galintis tapti idealiu precedentu kitiems.

"Jei norvegų geografams pavyks pasiekti savo tikslus, tai bus žinia visiems apie vertybes, kurios yra aukščiau įstatymų ir įprastos teisinės praktikos", – įsitikinęs D.Babilas.

Itin retos

Lietuviams vietos gyventojai pasakojo, kad tokio dydžio keliautojų grupės yra itin retos šiuose kraštuose. Daugelis pasuka į labiau kalnuotas Norvegijos ar Švedijos aukštumas.

"Tačiau tai ir buvo vienas didžiausių šios ekspedicijos pranašumų", – pabrėžė D.Babilas.

Toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, kur nebėra turistinio šurmulio, mobiliojo telefono ryšio, laukinė gamta žygeiviams atskleidė gražiausius savo bruožus: pasiuntė nesuskaičiuojamas šiaurės elnių bandas, gūsingais vėjais ir lietumi išvaikė uodus, nusišypsojo saulėtais atokvėpiais, nuprausė veidus kalnų ežeruose ir upeliuose, pralinksmino mažais, iš rankų trupinius griebiančiais peliukais.

Daugelis ekspedicijos dalyvių – kauniečiai, tačiau komandą taip pat papildė keletas bičiulių iš Vilniaus, Šiaulių ir Telšių. Nemaža dalis komandos narių – patyrę kalnų keliautojai, dalyvavę žygiuose Alpių, Karpatų, Kaukazo kalnuose, kopę į Elbrusą, Kilimandžarą, Triglavą, Kebnekaisę ir kitas viršukalnes.

"Šis žygis – tikra pilietinė iniciatyva, neturėjusi jokių rėmėjų, projektų ar komercinių tikslų. Kartu tai buvo ir netradicinės, nepamirštamos atostogos. Gera idėja, geranoriškas susitelkimas ir atsiribojimas nuo pečius slegiančių įsipareigojimų labiausiai ir lėmė tai, kad ekspedicija buvo sėkminga ir pasiekė savo tikslus", – apibendrino grupės vadovas D.Babilas.