Vilniečiai turi galimybę persikelti į laikus, kai Rotušės aikštė kvepėdavo silkėmis

Šiandien sostinės Senamiestis virs tikru amatininkų aviliu. Pradės šurmuliuoti didžiausias tautodailininkų, liaudies meistrų renginys – Kaziuko mugė.

Tačiau kai kurie vilniečiai nelaukė penktadienio – dar praėjusią savaitę jie susirengė „pas Kaziuką“. Kaip ir miestiečiai prieš 400 metų, jie susirinko prie Rūdininkų vartų. Kodėl?
„Prieš šio savaitgalio mugę norėjome išsiaiškinti, iš kur kilo jos idėja“, – paaiškino ekskursijos dalyviai.
Gidė pažadėjo nužerti laiko dulkes nuo seniausių mugės tradicijų. Pačią ekskursiją ji vadino procesija – kaip ir XVII a.

Dabar švenčia ilgiau

Kodėl mugė vyksta sostinės Senamiestyje? Tai pirmas klausimas, kurį pateikė gidė, ir pati į jį atsakė. Prieš kelis šimtmečius šiomis vietomis praeidavo šv. Kazimierą pagerbianti procesija.
XXI a. ji trunka gerokai ilgiau – tris dienas sostinėje žydi verbos, skamba dainos ir kvepia meduoliais.
„Norime sužinoti, kaip gyveno senasis Vilnius“, – nekantravo Jolanta Lozoraitienė. Istorines knygas dažnai pavarto ir buvęs jos kolega Gerimantas Gaigalas. „Juk Kaziuko mugė – Vilniaus istorijos dalis“, – susigūžęs nuo darganos pridūrė sostinės gyventojas. Nusprendę prisiminti karalaičio Kazimiero gyvenimą, užsukome į Vilniaus globėjui skirtą bažnyčią. „Ar ši bažnyčia visada buvo mūrinė?“ – apžiūrinėdama amžių nugludintas plytas domėjosi J.Lozoraitienė ir pakėlė akis į viršų. 53 metrų į dangų iškilęs šventovės kupolas – vienas aukščiausių sostinėje.
„Ir mugėje bus įdomiau, kai papildysime žinių bagažą“, – vienu balsu tvirtino Nijolė ir Boleslovas Indriūnai. Jie irgi pakilo Šv. Kazimiero bažnyčios laiptais.

Vietoj Rotušės – turgus

„Čia stovėjo 113 medinių krautuvėlių, kurios prekiavo druska ir silkėmis. 104 parduotuvės pardavinėjo duoną, apie 40 prekeivių turgaus lankytojams siūlė kiaušinių ir kitų prekių“, – Rotušės aikštėje sakė gidė.
Prasidėjus Kaziuko mugei aikštėje pakvipdavo Smurgainių miestelyje keptais riestainiais, jų skonį atskirdavo kiekvienas Kaziuko mugės svečias. Deja, šio gardumyno recepto paslaptis taip ir liko neatskleista.
Čia įsikurdavo ir vadinamoji meškų akademija. Ant dviejų kojų stovinčios meškos buvo vieni linksmiausių Kaziuko mugės personažų. „Žuvies mėgėjai per Kaziuko mugę pasukdavo Pilies gat-vės link – į senąjį žuvų turgų“, – ekskursantams priminė gidė.

Arkikatedra saugo relikvijas

Tymo kvartale šiandien tuščia – istorinė turgavietė nevilioja nei pirkėjų, nei prekeivių. Tačiau atgims garsusis Odminių cechas. Vilniečiai raginami neaplenkti istorinės turgavietės – čia vyks koncertai, bus rengiami konkursai, skelbiamos Kaziuko mugės naujienos.
Prisiminimus apie šv. Kazimierą saugo ir Vilniaus Bernardinų bažnyčia. „Šventasis Tėvas vienuoliams davė sklypą ir leido statyti medinę bažnyčią“, – priminė gidė.
Aplenkusi Šv. Mykolo bažnyčios bokštus procesija eidavo pro Šv. Jonų bažnyčią. Kadaise Vilniaus universiteto studentai čia vaidino „gyvuosius paveikslus“ ir skaitė savos kūrybos lotyniškas šventųjų šlovinimo oracijas. Praėję pro universitetą stabtelėjome Katedros aikštėje. Nuo 1827-ųjų, nors ir su pertraukomis, čia taip pat atsiliepia mugės aidai.
„Sostinės Arkikatedra nuo seno garsėja kaip šv. Kazimiero relikvijų saugotoja“, – sustojusi prie šv. Kazimiero paveikslo tęsė ekskursijos vedlė L.Matonienė. Kazimiero koplyčioje, virš altoriaus, ir dabar ilsisi šio šventojo palaikai. Sklando gandai, kad atėję prie jo karsto pagydavo sunkiausi ligoniai.
Išklausę gidės pasakojimų ekskursantai įsitikino: į tokią ekskursiją jie mielai pasikviestų ir svečių iš užsienio.