Tampa įpročiu

Laidose "Gyvenk kaip galima švariau" I.Zasimauskaitė bendrauja su įvairias tvarumo idėjas įgyvendinančiais žmonėmis.

"Įsimenu asmenybę, žmogų, net ne jo darbus. Būnant su laidos herojais, man įsimena tikrumas, šiluma, nuoširdumas ir pasiaukojimas ne tik dėl savo šeimos, bet ir mąstymas apie kitus. Man tai pasirodė net altruistiška. Dažnai esame pratę galvoti apie save ir savo aplinką", – sako ji.

"Laidos herojai labai globaliai galvoja apie visą pasaulį. Ar tai būtų žmonės, kurie šiaudinius namus stato, ar žmonės, kurie užsiima gamtine žemdirbyste, ar veganai, ar net žmonės, kurie iš perdirbtų drabužių ką nors kuria. Jie visi yra panašūs – mažiau galvoja apie save, o daugiau – apie kitus", – akcentuoja laidos vedėja.

I.Zasimauskaitei ekologija jau seniai artima, tačiau ji prisipažįsta, kad nėra iš tų, kurie kiekviename žingsnyje galvoja apie šimtaprocentinį tvarumą. "Man gal taip nepavyktų", – atvirauja ji.

"Tikriausiai tai tampa įpročiu. Manęs daug kas klausia, kaip aš nevalgau nei kavinėse, nei kelionėse, visada pati gaminu. Laikausi filosofijos, kad man labai svarbus maisto gaminimas, švara ir per daug metų tiesiog prie to pripratau", – savo nuostatomis dalijasi I.Zasimauskaitė.

Vegetarizmas jos tvarumo kelyje užima labai svarbią vietą. "Žmonės sako, kad nenaudoja plastikinių šiaudelių dėl to, kad išgelbėtų žuvis, bet yra tokia mintis: "jeigu nori išgelbėti žuvis, gal tiesiog jų nevalgyk?". Ir galėsi su plastikiniu šiaudeliu gerti kokteilius", – juokiasi I.Zasimauskaitė.

Ji stengiasi į parduotuvę eiti tik su daugkartiniais maišeliais, tačiau neslepia, kad labai dažnai pamiršta juos pasiimti. "Tada stengiuosi pasiimti kartoninių dėžių, kurių būna parduotuvėse, ir nepirkti vienkartinių maišelių. Anksčiau labai mėgdavau pirkti vandenį plastikiniuose buteliuose. Viena draugė išmokė, kad reikia nusipirkti gertuvę, filtrą, prisipildyti vandens ryte ar bet kada prieš išeinant ir su ta gertuve visur vaikščioti. Sunaudodavau bent 30 plastikinių butelių per mėnesį, dabar sutaupau štai tiek plastiko", – paprastais, bet efektyviais žingsniais džiaugiasi I.Zasimauskaitė.

Ji įsitikinusi, kad ir rūšiavimas, ir kiti su tvarumu susiję veiksmai yra gerieji įpročiai. "Lygiai taip pat kėlimasis anksti ryte, sąmoningumas, meditacija yra noro klausimas, o ne svarstymas, galiu ar negaliu", – priduria laidos vedėja.

Jei žmogus saugo planetą, jis turi saugoti ir kitą būtybę, kitą žmogų – ir psichologine prasme.

Sąmonės higiena

I.Zasimauskaitei tvarumas prasideda nuo minčių, kai ji pati galvoja apie kitus žmones. "Daugelis žmonių nenaudoja plastiko ar kitų produktų, bet yra pikti, su tokia emocija nori mokyti kitus, kaip reikia elgtis. Aš nemanau, kad tai yra tvarumas. Jau geriau tada naudok plastiką, bet būk geras žmogus", – požiūrį atskleidžia atlikėja.

Jai visų svarbiausia – sąmonės ir dvasios higiena. "Žmonės sako, kad tiki Dievu ar kažkuo kitu, bet vienas su kitu pešasi, plakasi, pyksta vieni ant kitų. Man atrodo, kad tikėjimas turi privesti prie meilės, prie nuolankumo, prie priėmimo", – sako I.Zasimauskaitė.

"Lygiai taip pat ir tvarus gyvenimas. Jei žmogus saugo planetą, jis turi saugoti ir kitą būtybę, kitą žmogų – ir psichologine prasme. Kas iš to, kad mes gyvensime labai prabangiai, bet neturėsime santykių? Tai yra labai didelė mūsų problema, nes santykiai pasidarė netvarūs. Visi bendraujame socialiniuose tinkluose, atsiranda savotiškas socialinis nerimas – išeinant į viešumą, bendraujant su žmogumi viduje atsiranda nerimas. Atrodo, mes net nebemokame kalbėti, mes net nebeturime tam laiko", – tęsia ji.

"Aš klausčiau, kur mes dedame savo pastangas. Tvarus gyvenimas tikrai nėra vien apie plastiką, "Zero waste" madą. Tvarumas visų pirma turėtų prasidėti mūsų pačių širdyse, vienas su kitu", – tiki I.Zasimauskaitė.

Prie tvaresnio mąstymo atveda ir globalus sąmoningumas. "Kai pradedu galvoti, kur aš gyvenu, kaip visa planeta veikia ir kas joje vyksta, – neabejoja apie ateities pasaulį galvojanti moteris. – Kol neiškeli tokių klausimų, gyveni ir tiek – o koks skirtumas? Po 50 metų gal ir nebebus vandens, atšils Žemė, bet ir manęs nebebus".

"Mano buvusi bendraklasė labai pasinėrusi į tvarų gyvenimą, ir mane labai įkvėpė jos pavyzdys. Ji pasakė, kad kai gimsta vaikai, tada pradedi mąstyti, ką jiems paliksi. Manau, dažnai tai būna susiję su mąstymu apie ateities kartas", – kaip paprasčiausias sąmoningumas keičia pasaulio perspektyvas pasakoja I.Zasimauskaitė.

Dar reikia laiko

Dainininkė abejoja, ar šiandienos visuomenė iš tiesų suvokia, koks svarbus yra tvarumas. Pasak jos, dažnai tai tėra mada.

"Atsimenu, kai prasidėjo "Zero waste" judėjimas, išpopuliarėjo plastiko vartojimo mažinimo idėjos, ėjau į specialią parduotuvėlę, prisipirkau naujų gražių daugkartinių indelių, muilo, ploviklių ir daug kitų priemonių. Pusės tų daiktų net nepanaudojau. Išmečiau pinigus, sunaudojau energiją ir buvau labai netvari, norėdama būti tvari. Kartais galima panaudoti seną daiktą, seną stiklainį – tai yra visiškai nesvarbu", – patirtimi dalijasi ekologija besidominti laidos vedėja.

"Bet viskas – žingsnis po žingsnio, kaip ir vegetarizmas kažkada buvo naujiena, o dabar yra visiškai įprastas net ir Lietuvoje. Anksčiau kildavo klausimas: "tai ką tu valgai?". Dabar jo nebėra, nes ir parduotuvėse, restoranuose – didelis pasirinkimas", – kad ilgainiui ir tvarumo idėjos bus prieinamesnės kiekvienam tiki I.Zasimauskaitė.

Kaip pavyzdį, kad tvarumui išsipildyti Lietuvoje dar reikia laiko, ji pateikia rūšiavimo problemą: "Šalia mūsų namų nėra konteinerių, kad galėtum rūšiuoti. Turiu vežti surinkusi surūšiuotų šiukšlių maišus kur nors kitur – daug darbo, kad tai galėtum padaryti. Jei esi įpratęs – viskas yra lengva, bet jeigu tokio įpročio neturi, aišku, kad tau bus lengviau išmesti šiukšles į bendrą konteinerį prie namų."

Planuose – žemdirbystė

I.Zasimauskaitė jau kurį laiką domisi ekologija, turi žemės, kurioje augina augalus, svajoja užsiimti gamtine žemdirbyste.

"Kitais metais planuojame užsiauginti viską, ką patys valgome: nuo bulvių iki kopūstų, brokolių, kalafiorų, morkų, baklažanų, paprikų. Tai bus eksperimentas, nes žemę reikia visą laiką gaivinti – yra daug momentų, o žemdirbystės neišmanau labai gerai, bet tai mano hobis. Niekada negalvojau, kad man tai gali patikti", – šypsosi ji.

"Pamenu, kaip mano tėtis mėgdavo žemę. Visą gyvenimą turėjome daržų, viską sodindavo – ir gėlytes, ir augaliukus, ir vaisius. Aš galvodavau, kaip gali būti smagu ravėti, kapstytis žemėje… Kaip įdomu, kad užaugus, pabandžius sodinti agurkus, pomidorus, man tai buvo nerealiausias laikas gyvenime: tokia ramybė, toks smagumas, bendravimas su augalais, stebėjimas kaip jie auga…" – emocijomis trykšta I.Zasimauskaitė.

"Gal laikui bėgant dalysimės daržovėmis ir su kaimynais. Ateityje labai norėtume turėti tokią vietą, į kurią galėtų atvažiuoti žmonės, klausyti paskaitų, pabūti gamtoje, pernakvoti, visiškai atsitraukti nuo miesto šurmulio, galbūt medituoti. Savo sąrašuose turime tvenkinius, pirtis – turime tiek daug planų, vis galvoju, kiek daug reikia pastangų, finansų ir viso kito. Bet, žinote, man atrodo, kad jeigu svajonėms lemta išsipildyti – jos išsipildo. Labai tikiuosi, kad ir mums pavyks", – su šypsena veide viliasi ji.