Ne tik komercinis kinas

Mūsų didžiuosiuose ekranuose dažniausiai rodoma komercinė Holivudo produkcija. Bet ir už šio galingiausio pasaulyje kino fabriko ribų Amerikoje kuriama nemažai filmų, kurie vadinami mažabiudžetiniais projektais, o ryškesnius tokius filmus ir talentingesnius jų kūrėjus populiarina Sandenso kino festivalis, 1978 m. įkurtas garsaus JAV kino aktoriaus Roberto Redfordo. Sunku suskaičiuoti, kiek jaunų talentų užaugino šis festivalis. Pakanka paminėti vien Quentiną Tarantino, Keviną Smithą, Robertą Rodriguezą, Steveną Soderberghą, Darreną Aronofsky ar Jimą Jarmuschą. Šiandien visi jie – pripažinti meistrai, kurie net ir perėję į komercinį kiną stengiasi jį pakelti į aukštesnį meninį lygį.

2010-aisiais Sandenso atrastų kino meistrų gretas papildė 26-erių metų režisierius Derekas Cianfrance'as, po filmo "Blue Valentine" (mums jis buvo parodytas kitu pavadinimu "Mano liūdna meilės istorija") net buvo apskelbtas jaunu genijumi. Šio filmo epigrafu galėtų būti kitados Karaliaus Saliamono pasakyti žodžiai: "Viskas praeina. Ir tai praeis..." Kiekviena meilės istorija savaip tik patvirtina šią tezę. Meilė ateina ir praeina. Ten, kur dar neseniai kunkuliavo kraują kaitinantys jausmai, paprastai lieka tuštuma, arba ankstesnį dvasinį pakilimą išstumia kitokios emocijos.

Užmiršti karo košmarus

Nuo neatmenamų laikų žmonės mąsto, kalba ir svajoja apie amžiną meilę, tačiau dauguma šį fenomeną nagrinėjančių menininkų ar filosofų dažniausiai konstatuoja, kad meilė, kaip ir viskas šioje ašarų pakalnėje, gimsta, bręsta ir, deja, miršta (dažniausiai ne laiku ir visai netikėtai). Arba provokuoja žmones ryžtis poelgiams, kurie vėliau gali sugriauti jų likimus. Lemtis valdo ir D. Cianfrance'o naujausio filmo "Švyturys tarp dviejų vandenynų" herojų gyvenimus bei poelgius.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nuo mūšių žiaurumo pavargęs Tomas (jį vaidina Michaelas Fassbenderis) įsidarbina švyturio prižiūrėtoju nuošalioje Australijos saloje. Atšiaurios vandenyno bangos ir visiška vienatvė guodžia apmirusią Tomo sielą, kuri, kaip jam rodos, niekuomet nebeatsigaus. Tačiau kartą, nuplaukęs į žemyną, Tomas sutinka gražuolę Izabelę (akt. Alicia Vikander) ir vėl pajunta gyvenimo džiaugsmą.

Po netrukus iškeltų vestuvių laimingi jaunieji vienui vieni gyvena saloje, o iki pilnos laimės jiems trūksta tik kūdikio. Deja, šis palieka savo tėvus per anksti. Gedulo bedugnėje, pasisukus vėjams, į salos pakrantę vandenyno bangų atplukdytoje valtyje sutuoktiniai randa verkiantį kūdikį. Tomas pasiryžęs susisiekti su policija, kad ši imtų ieškoti mergaitės tėvų, tačiau motinystės instinkto užvaldyta Izabelė įtikina vyrą, kad tai – dangaus dovana jiems, atsakymas į visas jų maldas ir troškimus. Tomas nusileidžia ir priima svetimą kūdikį į savo šeimą. Tačiau niekas dar neįtaria, kokios bus šio sprendimo pasekmės.

Momentas ir amžinybė

Rugsėjo pradžioje pristatydamas "Švyturį tarp dviejų vandenynų" seniausiame pasaulyje Venecijos kino festivalyje režisierius D. Cianfrance'as sakė: "Kinas yra menas, kuris sugeba užfiksuoti momentą ir parodyti, kaip jis sugeria į save amžinybę. Pradžioje mums visiems reikėjo pasinerti į tą Australijos gyvenimo laikotarpį, kai žmonės sielojosi dėl artimųjų žūties. Žmonių gyvenimas tada buvo kupinas liūdesio, ir jis ištirpo amžiname šios šalies kraštovaizdyje, kuris ir po šimto metų atrodo taip, lyg nuo anų laikų nebūtų pasikeitęs. Kai aš dabar žiūriu į vandenyną, tai suprantu, koks menkas yra mano ir bet kurio kito gyvenimas. Bet šeima, kurią mes rodome filme, tarsi susilieja su gamtos pasauliu ir finale prilygsta vandenynui."

Tokioje filosofinių pamąstymų koordinačių sistemoje kamerinė istorija ima atrodyti kaip...klasikinė antikinė graikų tragedija.

"Švyturys tarp dviejų vandenynų" ("The Light Between Oceans") 

Drama. D.Britanija, JAV, 2016 m.

Režisierius: D.Cianfrance'as.

Vaidina: M. Fassbenderis, A. Vikander, Rachel Weisz, Florence Clery, Jackas Thompsonas, Thomas Ungeris.

Veiksmas: 2

Humoras:  0

Įtampa:     2

Erotika:     1

Siaubas:   2