Praėjus dviem dešimtmečiams nuo imperijos žlugimo sovietinės pramogos išgyvena aukso amžių ne tik lietuvių namuose

Prieš kelerius metus statytame uostamiesčio daugiabutyje netrukus prasidės vakarėlis, renkasi žmonės. „Užeikite, drauge Vladimirai“, – bičiulį kvietė klaipėdietis Viktoras Tarvydas.

Tarptautinę moters dieną širdies draugei Rasai Jakaitytei ir kitiems bičiuliams studentas surengė vakarėlį, per kurį visi ryšėjo raudonas skareles – lyg tikri pionieriai.
Pastaruoju metu dauguma buvusių Rytų bloko valstybių iš naujo atranda komunistinės eros simbolius, klausosi tų laikų muzikos, žiūri filmus. Dažnai vien nostalgija žmones veja į sovietų armijos karines bazes. Jose nebėra karių, bet per ekskursijas atkuriami prieš dvidešimt metų buvę įvykiai.
„Tai įdomu“, – pareiškė vilnietė Almantė Gibaitė. Lenino ir Čiapajevo draugija jai atrodo komiška ir originali. „Niekas labiau neprajuokina nei sovietiniai stabai“, – kalbėjo Grūto parke gimtadienį šventusi mergina.

Apsirengė mokyklines uniformas

„Pasirausiau tėvų rūsyje, radau „samovarą“, mokyklinę uniformą, krūvą rusiškų rublių ir kapeikų“, – kodėl nusprendė surengti sovietinį vakarėlį, aiškino 23-ejų studentas V.Tarvydas. Tokią idėją jis brandino tris mėnesius.
Vėliau vakarėliui išrinko pačią tinkamiausią datą, išsilygino tamsiai mėlyną mokyklinę uniformą, įsisegė komjaunuolio, nors juo niekada nėra buvęs, ženkliuką. Kai pradėjo lankyti mokyklą, okupantai buvo palikę Lietuvą.
„Aprangos kodas: sovietiniai drabužiai“, – vakarėlio rengėjas pranešė būsimiems svečiams. Daugelis išgirdo tokį prašymą. Prie trijų kambarių buto durų maivėsi trys merginos, persirengusios sovietinėmis prostitutėmis, jas kalbino du Antrojo pasaulinio karo veteranai.
Viduje irgi tvyrojo sovietinė dvasia. Kambario sienas puošė rubliais ir kapeikomis nukabinėti stendai, atviroje spintoje kabojo karininkų švarkai. „Šiems stikliniams buteliams jau dvidešimt metų“, – demonstravo kefyrą pilsčiusi Viktoro bičiulė Irma. Mergina ragino paragauti ir jos pagamintų tradicinių „Grybukų“ salotų. Svečiai nesivaržydami giedojo Sovietų Lietuvos himną ir pakėlė šaltos degtinės stikliukus. Geri bičiuliai atliko ir 1980-ųjų karaokės dainas.
„Ar nelinksma? – kvatojo jie. – Atrodo, kad šį kartą tikrai neprašovėme.“ Kai ištuštėjo degtinės buteliai, išsisklaidė ir sovietinė dvasia. Bičiuliai įsijungė kompiuterį, sovietines dainas pakeitė šiuolaikinė šokių muzika.

Vyks Gegužės paradas

Vilnietei A.Gibaitei 29-eri, tačiau ji buvo susitikusi su Centro komiteto (CK) sekretoriais. Ne tik kalbėjo, bet ir šventė savo gimtadienį.
Prieš ketverius metus užsirišusi raudoną skarelę ji žengė Grūto parko takeliais. „Pasijutau kaip tikra komjaunuolė! Leninas tarsi nulipo iš paveikslo, nusišypsoti vertė ir dabar keistai skambantys sovietų šūkiai“, – prisiminė moteris. Tokį gimtadienį ji šventė Grūto parke.
Vertėja dirbanti vilnietė sako, kad tokie herojai primena vaikystę ir atrodo egzotiškai, padeda išsklaidyti nuobodulį. Nors teismuose šiuo metu dulka bylos su skulptūrų autorių reikalavimais mokėti jiems autorinius honorarus, V.Malinauskas neketina keisti planų – ir šiemet vyks kasmet vis labiau populiarėjantis Gegužės 1-osios paradas.
„Parke tradiciškai atgis Stalino, Lenino personažai. Papirosus rūkys Petka ir Čiapajevas, iškilmingoje demonstracijoje žygiuos pionieriai, partizanai, Komunistų partijos sekretoriai. Šalia esančioje kavinėje rasite sovietinių patiekalų valgiaraštį ir metalinius indus“, – vardijo praeitį prikėlęs V.Malinauskas.

Muštrui paklūsta įžymybės

Režisierius Jonas Vaitkus taip pat atsigręžė į praeitį. „Atsakinėjate tik „tak točno“ arba „nikak net“. Klausote? Antrą kartą nekartosiu!“ – išgyvenimo dramos sovietiniame bunkeryje dalyviai pakluso generolo įsakymams.
Patyrę jo muštrą Naujasodės kaime esančiame bunkeryje įsitikino, kad atkurta praeitis verčia aikčioti. „Viskas taip tikroviška. Negalėjau nusijuokti, bijojau griežtos bausmės“, – 2,5 valandos trukmės renginyje dalyvavo atlikėja Aistė Pilvelytė. Vien dėl to, kad norėjo sužinoti, ką patyrė sovietų engiamas žmogus.
„Pamenu, su mama nueidavome į parduotuvę, pardavėja Nataša iš po stalo ištraukdavo gabalą mėsos ar dešrą“, – 28-erių dainininkė iki šiol prisimena kai kurias smulkmenas.
Panašios emocijos „Eurovizijos“ dalyvę užliejo Baltarusijos provincijoje. „Ten viskas tarsi praeityje. O Maskvoje ragavau giros iš metalinio aparato“, – įspūdžiais dalijosi A.Pilvelytė.

Miškuose – karinė bazė

Turistai vis plačiau atveria ir vienu slapčiausių Lietuvoje buvusio sovietų karinio objekto – Marijampolės apskrities Kazlų Rūdos miškuose prieš 25 metus įrengtos Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų vadavietės – duris.
Sovietmečiu Kazlų Rūdos miškuose esantys slapti objektai buvo kruopščiai saugomi. Miškuose buvo nutiestas ne tik trijų kilometrų lėktuvų takas, bet įrengta ir 7-osios Baltijos desantinės divizijos rezervinė požeminė vadavietė. Šis objektas apipintas legendomis.
Kareivius čia jau seniai pakeitė turistai. Pasikeitė ir pati bazė, tačiau ji tarsi jaukas traukia ekstremalių pojūčių mėgėjus.
Visas 5 hektarų plotas aptvertas dviguba spygliuota viela. Nusileidęs į maždaug 50 metrų gylį atsiduri tarsi visai kitame pasaulyje. Po žeme įrengta įvairių patalpų. „Štai čia kadaise buvo kino salė. Kitame kambaryje dirbo šifruotojai. Iš šios vadavietės galėjai susisiekti su bet kuriuo pasaulio kraštu“, – sakė Judrės parko vadovas Evaldas Vaičiūnas.
Tačiau gimtadienius, kitas šventes čia minintys lietuviai labiausiai domisi ne pasakojimais, o galimybe pabūti ten, kur prieš aštuoniolika metų nė nesvajojo patekti.