Polako, polako

Nenustebkite, jei keliaudami po Juodkalniją gana dažnai išgirsite žodžius „polako, polako“ (liet. pamažu, pamažu) ir puikiai atspindi vietinių požiūrį į gyvenimą. Ne lėtai, kaip galima būtų suprasti, o spėjant patirti, išjausti ir pasimėgauti gyvenimo akimirkomis.

Net ir kulinarijos tradicijos Juodkalnijoje yra šios filosofijos įrodymas. Tiesiai iš Adrijos jūros atkeliavusios šviežios jūrų gėrybės, tradiciniai rankomis minkomi tešlos pyragėliai burekai ar plonai raikytas rūkytas kumpis njeguški pršut, derinamas su taure vyno, kvies trumpam pamiršti visą supantį pasaulį ir tiesiog pasimėgauti akimirkos žavesiu.

Lygiai taip pat, kaip ir tradicija rytus pradėti puodeliu stiprios kavos, lydima ilgų pokalbių be jokios skubos. Apskritai Juodkalnijos gyventojams mokėjimas mėgautis yra ne prabanga, o būtinybė – matyt, visa tai natūraliai atėję iš aplinkos. Apsupta plačių kalnų grandinių, turtinga žaliuojančiais miškais ir slėniais, krištolo skaidrumo ežerais ir šniokščiančiais kriokliais, pati gamta suteikia sielai erdvės kvėpuoti ir skatina gyventi lėtesniu ritmu.

Skirtingi šalies veidai

Norintiems pajusti tikrąją vietinių gyvenimo ritmą diktuojančią gamtos dvasią pirmiausia vertėtų aplankyti Durmitoro nacionalinį parką. Aplink kalnų kaimelį Žabljaką įsikūręs Durmitoro nacionalinis parkas buvo suformuotas ledynų, tad ir parko vizitinė kortele vadinami čia tyvuliuojantys lediniai ežerai. Jų parke – net aštuoniolika, tačiau neabejotinai įspūdingiausias – tirpstančio kalnų sniego maitinamas Juodasis ežeras.

Šiauriniame nacionalinio parko pakraštyje – ne mažiau įspūdingas objektas: tai kalnuose tekanti Taros upė, suformavusi antrą pagal dydį pasaulyje, 1 300 m gylio Taros kanjoną. Be to, kad kanjonas gniaužia kvapą visiems atvykstantiems, tai ekstremalių nuotykių sporto mėgėjų rojus. Gražiausi vaizdai atsiveria nuo vandens, tad plaukimas plaustais šia upe – vienas populiariausių turistų užsiėmimų šalyje.

Ne mažiau įspūdžių gamtos mylėtojams dovanos ir Lovčeno (Juodasis) kalnas – nacionalinio pasididžiavimo simbolis, nuo kurio ir kilo šalies pavadinimas. Vietiniai juokauja, kad jeigu kojų nepamiklinsite ir neužkopsite į kalną vedančiu 461 laipteliu – Juodkalnijos nė nematėte. Iš tikrųjų: nuo Lovčeno viršukalnės atsiveria pasakiški panoraminiai vaizdai į aplinkines kalvas, Adrijos jūrą, Kotoro miestą ir įlanką.

Miestų žavesys

Įsispraudęs į kalnus, supančius gilius įlankos kanalus, Kotoro miestas atrodo tarsi išplaukęs iš paties gražiausio atviruko. Tai kiekvieno keliautojo dėmesio vertas objektas.

Kotoro senamiestis yra geriausiai išlikusi viduramžių miesto gyvenvietė, kuriai būdinga XIV a. vduramžių architektūra ir daugybė paminklų, o miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Netoli Kotoro įsikūręs vienas naujausių Juodkalnijos miestų – Tivatas, garsėjantis prabangia prieplauka „Porto Montenegro“, kurioje Adrijos jūros fone baltuoja prabangios jachtos. Į į šiaurės vakarus nuo Kotoro savo nesenstančiu grožiu ir šimtmečių senumo architektūra, atspindinčia venecijiečių kultūrą, vilioja Perastas.

Visai kitokių emocijų dovanos populiariausias Juodkalnijos kurortas Budva, vadinamas Adrijos jūros San Tropezu. Vasarą gyvenimas čia tiesiog verda, mat Budva yra ne tik atvykstančių atostogauti užsienio turistų, bet ir vietinių rojus.

Paplūdimiais, viešbučiais ir naktiniais klubais garsėjantis kurortas yra vienas seniausių Adrijos jūros miestų, tad čia galima rasti ne tik linksmybių – mėgstantys patyrinėti istorinį paveldą gali nerti į kiek ramesnį istorinį senamiestį su siauromis vingiuotomis gatvėmis ir senoviniais akmeniniais pastatais.

Apsistojusiems Budvoje ilgesniam laikui ar tik užsukusiems papramogauti tikrai verta aplankyti ir visai netoliese esančią bene fotogeniškiausią šalies vietą – Šv. Stefano (Sveti Stefan) salą. Sala, kurioje kadaise buvo apgyvendinta vos dvylika žvejų šeimų, vėliau tapo prabanga dvelkiančiu kurortu, kurį pamėgo viso pasaulio garsenybės.