Jei Kauno rajone, Rokų kaime, Kūčių naktį prakalbėtų naujojo žemės ūkio ministro Kazimiero Starkevičiaus gyvuliai, jie turbūt paprašytų: „Šeimininke, nevažiuok tu į tą Vilnių.“

Žąsys, vištos, povai, triušiai, ūkiniame pastate kriuksinčios kiaulės, ko gero, pareikštų protestą: „Kazys dabar apsilankys namuose tik savaitgaliais? Nieko sau! Kaip koks savaitgalinis tėtis po skyrybų...“

Dyzelino vagies aukos

Argumentuotą nuomonę, kodėl K.Starkevičiui derėtų likti savo ūkyje užuot išvykus į Žemės ūkio ministeriją, galėtų išsakyti vienas iš dviejų Starkevičių šunų – Azijos aviganė Bona. Ji dar nepamiršo nesenos per visą Lietuvą nuskambėjusios istorijos, kaip sodyboje buvo sulaikytas dyzelino vagis.

Aviganę įsibrovėlis kažkuo užšėrė, kad lodama nesukeltų ant kojų visų namų. Greičiausiai tai buvo mėsos faršas su „įdaru“. Apnuodytas šuo susirgo, o dabar užuodęs mėsos faršą net nusipurto.

„Bet kokia ji pasidarė sargi, – giria Boną Starkevičių pagrandukas devynmetis Kaziukas. – Kas nors krepšt, ir ji jau loja, draskosi voljere.“

Istorija su dyzelino vagimi Kaziuką išgąsdino. Kurį laiką jis prašydavo naktį negesinti šviesos koridoriuje prie jo kambario. Bet sūnus nereikalauja, kad tėtis pasiliktų namuose, užuot beldęsis į sostinę vadovauti ministerijai.

Kaziukas su mama neseniai buvo nuvykęs į Vilnių, į Seimo viešbutį, kuriame, kaip ir būdamas Seimo nariu, gyvena naujasis žemės ūkio ministras K.Starkevičius. Žmona Rasa jam atvežė balandėlių.

„Kelioms dienoms užteko, – pasakoja K.Starkevičius. – Atsidarau šaldytuvą, pasišildau žmonos balandėlius, ir iškart pakvimpa namais.“

Atsikratė 20 kilogramų

Panašu, kad žmonos balandėliai K.Starkevičiui neina į kūną. Naujasis ministras atrodo akivaizdžiai sulieknėjęs. „Nuo pavasario numečiau 20 kilogramų“, – ne be pasididžiavimo paaiškina K.Starkevičius.

Jis nė nemano slėpti savo dietos. „Ji labai paprasta, – juokiasi. – Valgau, ką noriu. Bet nuo 18 valandos stengiuosi į burną neimti nė kąsnio. Na, nebent kokį obuolį.“

O priėmimai, furšetai, neoficialiosios konferencijų dalys, kurios neretai lyg tyčia nusikelia į vakarą? „Nieko tokio, – numoja ranka ministras. – Per tokias vaišes aš daugiau šneku nei valgau.“

K.Starkevičius neneigia: prie jo lieknėjimo gerokai prisidėjo ir naujosios pareigos. Ūkininkas su 200 hektarų nuosavos ir nuomojamos žemės, dviem traktoriais, trimis kombainais, pastatais, tvenkiniu, pilnu karosų, karpių, lynų, gavo ne mažiau įspūdingą ūkį. Žemės ūkio ministerijoje – 350 žmonių, dar 3 tūkst. 500 darbuotojų įvairiose pavaldžiose struktūrose – institutuose, bandymų stotyse, žuvivaisos padaliniuose.

Paklaustas, koks jausmas, tapus tokios imperijos vadovu, K.Starkevičius atsidūsta: „Pirmasis priesakas sau – nepaskęsti smulkmenose. Tada nebematysi visumos.“

Prekybos centrų nesiaubia

Iš virtuvės, kurioje bruzda R.Starkevičienė, Kazys Starkevičius–jaunesnysis neša ir ant stalo deda riešutus, džiovintus svarainius, obuolius. „Daržovių, vaisių, uogienių, medaus, kiaušinių, kiaulienos, paukštienos prekybos centre mes niekada neperkame. Viską užsiauginame patys. Rasa tų uogienių ir mišrainių žiemai tiek priruošia, kad stiklainiai jau į sandėliuką netelpa!” – sako K.Starkevičius.

Šią vasarą šeimos daržininku tapo net Kaziukas. „Paprašiau, kad mama man paskolintų lysvę, ir auginau kukurūzus, – linksmai pasakoja devynmetis. – Laisčiau du kartus per dieną, ir pas mane jie užaugo greičiau nei laukuose.“

Kaziukas mėgsta ūkininkauti. Ypač jam patinka sėdėti ant kelių tėčiui, vairuojančiam modernų traktorių „Landini“: „Tas traktorius visai tyliai burzgia. Kai mes su tėčiu važiuojame, ateina pasižiūrėti lapės, kiškiai. Jie visai nebijo!”

Į priėmimus – tik prispyrus būtinybei

Kol K.Starkevičius buvo Seimo narys, į namus Rokuose jis sugrįždavo dažnai. Ryte, važiuodamas į Vilnių, pakeliui užveždavo sūnų į Panemunės pradinę mokyklą.

Dabar, tapęs ministru, namus jis pasieks geriausiu atveju savaitgaliais. Jei nebus renginių, susitikimų, neplanuotų posėdžių.

„Žinau, kad man bus sunku. Jei jau labai atvirai ir savanaudiškai, tai man šios Kazio pareigos bus tikras išbandymas“, – prisipažįsta R.Starkevičienė.

Ant jos pečių nuo šiol guls visi didelio ūkio rūpesčiai. „Anksčiau, būdavo, jei tik kas, aš iškart skambinu: Kazy, ką man daryti? Ir jis viską kaipmat sureguliuoja. O dabar – ką aš žinau, kokia bus jo darbotvarkė? Negalėsiu trukdyti“, – kalba ministro žmona.

Kad jai būtų lengviau, K.Starkevičius pasirengęs samdyti dar vieną pagalbinį ūkio darbininką, bet R.Starkevičienei vis tiek baugu.

„Gerai, kad nors dėl viešų priėmimų susitarėme, – atsidūsta ji. – Kazys žino, kaip aš jų nemėgstu. Tai nutarėme: jei tikrai reikės, aš eisiu. Bet jei mano dalyvavimas nebus būtinas, verčiau jau nesikankinsiu.“

„Man patinka namie, – nusišypso R.Starkevičienė. – Tvarkytis, gaminti valgyti, prižiūrėti gėles, kapstytis žemėje. Net pomidorus prižiūrėti, nors aš jiems alergiška ir galiu prisiartinti tik išgėrusi vaistų.“

Vaišinsis savomis gėrybėmis

R. ir K.Starkevičių namai labai jaukūs ir šviesūs. Vilniuje Seimo viešbutyje jis neturi tokio jaukaus židinio, šeimos relikvijų, sandėliuko su uogienėmis, pirtelės, erdvios svetainės su R.Starkevičienės išpuoselėtu žiemos sodu, į kurį paspoksoti pro langą per kiemą išdidžiai atitipena povas.

„Čia mūsų lovelasas, – juokiasi K.Starkevičius. – Buvo palikęs savo povę ir išėjęs pas kaimyno kalakutę. Turėjau parsivesti namo.“

Ant kalėdinio stalo neištikimasis kalakutas neatsidurs. Bet stalas, už kurio susirinks visa šeima – Kazys, Rasa, Rasos tėvas, pagrandukas Kaziukas, vyresniosios dukros – Olandijoje studijuojanti Raminta ir Vilniuje M.Riomerio universitete dirbanti Živilė – bus tradiciškai nukrautas Starkevičių ūkyje išaugintomis gėrybėmis.

„Rasa moka pagaminti visus Kūčių ir Kalėdų valgius, – žmonos kulinariniais sugebėjimais neabejoja K.Starkevičius. – Turėsime ir kūčiukų, ir mišrainių, ir žuvies. Man daugiau galėtų nieko nebūti, tik žuvis. Labai mėgstu.“

„Tėveli, tu dar neištraukei venterio iš tvenkinio! – staiga prisimena Kaziukas. – Gal ten yra žuvų?” “O ko tu neištrauki? – paklausė K.Starkevičius sūnaus. – Rūpinkis, padėk mamai. Dabar tu – vienintelis vyras namuose.”