Daugiau nei tūkstantis vaikų ir dar tiek pat suaugusiųjų Klaipėdos žvejų rūmuose veržėsi pamatyti vienintelio pasaulyje privataus kačių teatro iš Rusijos spektaklį. Jo kūrėjas Dimitrijus Kuklačiovas liko sužavėtas čionykšte publika, sakė seniai po pasirodymo negavęs tiek gėlių.

Klounai - komersantai

Klaipėdiečių neatbaidė 33 ir 66 litus kainavę bilietai, netrūko norinčiųjų stebėti spektaklį net iš Žvejų rūmų balkonų. Vaikams tai buvo tikra, didžiulė, užburianti šventė. Bet ir suaugusiems patiko, kai jau prie įėjimo, ant Žvejų rūmų laiptų su jais linksmai labinosi klounas ant kojūkų, o salėje spektaklio metu visi galėjo pamėtyti milžinišką oro pripūstą teatro afišos stulpą.

Dideli ir maži per pertrauką būriavosi fojė, kad galėtų nusifotografuoti su katėmis, kurias ką tik matė scenoje, ir su jų dresuotoju, svarbiausiu spektaklio "Mano mylimos katytės" veikėju - klounu Dima.

Kates-artistes buvo leidžiama visiems glostyti, Dima prašė tik jų nemaitinti, kad paskui nesusirgtų. "Jas šeriame tik dietiniu maistu", - vėliau prasitarė jis "Klaipėdos" dienraščiui.

Kas norėjo, su pūkuotomis artistėmis fotografavosi kaip sugebėjo patys arba sumokėdami 15 litų teatro fotografui, kuris pasirūpino, kad po spektaklio visi jau gautų nuotraukas.

D.Kuklačiovas vaidinimui pasibaigus ir vėl akimirksniu grįžo į fojė - užsilipęs ant stalo, apsuptas minios gerbėjų, dalijo autografus ant nuotraukų, spektaklio programėlių, vaizdo plokštelių. Jomis ir kita teatrui nesvetima atributika - lankstomais balionais, šviečiančiais žaislais, Maskvoje leidžiamais vaikiškais žurnalais - prieš pasirodymą, per pertrauką ir po spektaklio Žvejų rūmų fojė žvaliai prekiavo tie patys Jurijaus Kuklačiovo kačių teatro artistai-klounai. Taip tobulai išlavintais komerciniais sugebėjimais Lietuvoje pasižymi retas verslininkas, ką jau besakyti apie teatro menininkus. O svečiai iš Rusijos sukosi kaip vijurkai - ir pasitiko, ir priėmė, ir išlydėjo publiką. Savo teatrą visais įmanomais būdais reklamavo ir dar papildomai užsidirbo. Plius prie to, kad dvi valandas tie patys žmonės tarsi žaisdami vaidino scenoje - buvo ir klounai, ir akrobatai, ir žonglieriai. Iš visko matyti - tikri cirko profesionalai.

Pūkuotos artistės - kaip žmonės

Jie kažkaip stebuklingai sugebėjo į savo spektaklį įtraukti ir visą būrį kačių bei du šunelius. Dėl pastarųjų gal ir nieko nuostabaus, tiek išmokyti savo augintinius gali daugelis. Bet katės... Manoma, kad jos nepasiduoda dresūrai. Ne be reikalo sakoma, kad katinas vaikšto vienas, kur nori ir kada nori. O čia - scenoje, aplinkui šurmuliuojant daugybei vaikų, tie švelnūs pūkuoti padarėliai klusniai darė viską, ko iš jų buvo prašoma, - suposi krepšiuose ir sukosi karuselėje, stūmė vežimaičius, laipiojo lynu ir tarp dviejų karčių, išdarinėdami plastiškus viražus grakščiai laviravo tarp žmonių kojų, slapstėsi skrybėlėje, kibire ir šulinyje... Nejaugi tik už kąsnelį kalakutienos? Betgi nepanašūs į badaujančius - kailis blizga, uodegos - stulpu.

Anot D.Kuklačiovo, jos - kaip žmonės artistai, - jas irgi pagauna kūrybinis azartas, ilgiau nevaidinę švelniakailės teatro artistės veržte veržiasi į sceną. O joje kiekviena rodo savo unikalų triuką - tą, kurį mėgsta ir yra išmokusi. "Man belieka pagirti, paglostyti, paskatinti gardžiu kąsneliu", - šypsojosi D.Kuklačiovas.

Betgi ar kiekviena katė tapti teatro artiste? Pasak Dimitrijaus, toli gražu. Jo tėvo 1990-aisiais Maskvoje įkurtame ir vadovaujamame teatre dabar yra 150 kačių. Dauguma jame gimė, užaugo, scenoje kartu vaidina "proseneliai" ir "anūkai". Kitos į teatrą pateko tiesiog iš gatvės - kažkas rado, atnešė. Tas, kurios netinka scenai, jie atiduoda geriems žmonėms. Užtenka po spektaklio apie tai paskelbti - norinčiųjų išsirikiuoja eilės. Paskui tie žmonės teatrui siunčia katinėlių nuotraukas ir rašo laiškus: "Mes didžiuojamės, kad mūsų namuose auga jūsų teatro artistė...".

Dimitrijus prisiminė vieną istoriją, kaip katinėlį aštuonis kartus teko atiduoti geriems žmonėms ir aštuonis kartus jie teatrui jį grąžino - nesugyvenamas buvo. Netekęs vilties paliko jį teatre, apgyvendino kartu su kitais katinais-artistais. Ir po metų jis tapo vienu iš pagrindinių katiniškų vaidmenų atlikėju.

Jurijų ir Dimitrijų retai intuicija apgauna. Pasak jaunesniojo Kuklačiovo, gyventi teatre iš 50 kačių lieka vienetai tokių, kurios patenka į sceną. Tam prireikia vienerių ar dvejų metų.

"Svarbiausia, kad katė scenoje jaustųsi komfortiškai ir nieko nebijotų. To išmokyti treniruojant sunkiausia, - tvirtino D.Kuklačiovas. - O ko nors išmokę, pamatytumėt, kaip jos ilgisi darbo!.."

Vasarą atostogauja kaime

Teatre katės dirba iki tol, kol gali. Dimitrijus sakė, kad jos tai įvertina, joms scena - kaip dopingas. Į gastroles keliauja tik jaunos - iki 10 metų. Nebegalinčios vaidinti išleidžiamos "į pensiją". Jos lieka teatre iki savo gyvenimo pabaigos, kartu su kitomis atostogauja kaime. Teatras turi 15 arų žemės sklypą pamaskvėje, kur vasarą katės praleidžia po kelias savaites galima sakyti laisvėje.

O Maskvos centre J.Kuklačiovo teatras turi savo namus. Juose 15 kambarių skirti katėms. Jie specialiai įrengti, su treniruokliais. Bet katės juose gyvena niekieno netrukdomos taip, kaip pačios nori. Kiekviename kambaryje šeimininkauja po 7-9 kates. "Kompaniją kiekvienai parenkame pagal charakterį. Ir jos sutaria, žaidžia, pačios mankštinasi. Svarbiausia, jos žino, kad žmogaus rankos teikia tik švelnumą. Todėl leidžiasi paglostomos kiekvieno", - aiškino Dimitrijus. Jo apskaičiavimu vienos katės išlaikymas su nuolatine veterinarijos gydytojo priežiūra per mėnesį kainuoja maždaug 100 litų. Katės šeriamos tik specialiu maistu, dažniausiai paukštiena - virta kalakutiena ir vištiena. Keliaudamas į gastroles teatras vežasi ir savo maistą nesvarbu kur besusiruoštų - į Europą ar Ameriką.

J.Kuklačiovo kačių teatre dirba 70 žmonių. Iš jų 20 - artistai, 4 veterinarai ir kitas aptarnaujantis personalas. Yra keli stilistai, kirpėjai, siuvėjai, kurie irgi rūpinasi katėmis-artistėmis. Teatro repertuare - devyni spektakliai. Keli iš jų - soliniai paties J.Kuklačiovo pasirodymai su katėmis. Teatro įkūrėjas dabar ruošiasi savo 60-mečiui - balandžio 12-ąją jubiliejinis benefisas Maskvoje.

Jo 33-ejų sūnus Dimitrijus dažniausiai vaidina kartu su savo žmona. Septynmetis sūnus Nikita dar ne artistas. "Manęs tėtis niekada nespaudė, kai kalbėdavomės apie profesiją. Aš pats tokios norėjau, - pasakojo Dimitrijus. - Išaugau cirke, bet nieko nemokėjau. Kaip koks šiltnamio augalas. Daug išmokau Maskvos cirko mokykloje, paskui dar baigiau dramos režisūros mokslus GITIS-e. Dabar pats režisuoju savo spektaklius. Šiuo metu turiu keturis, su kuriais važinėjame po Rusiją ir kitas šalis".

Vaikų juokas - kaip narkotikas

Dimitrijaus žodžiais, tai dabar nėra paprasta, krizė apribojo daugelį galimybių: "Dabartinėje situacijoje pilna salė publikos bet kuriam teatrui - didelis dalykas. Rusijoje vaikiški renginiai to nepajuto, o šiaip teatrų gastrolės baigėsi. Ir mes jau renkamės ne tik šalis, bet ir miestus pagal jų salių dydį. Nebegalime vaidinti mažose erdvėse, tai būtų nuostolinga. Vien kelionė čia mums kainavo šešis tūkstančius JAV dolerių."

Kovo 31-ąją - balandžio 5-ąją Lietuvoje gastroliavusi J.Kuklačiovo kačių teatro trupė tūkstančių žiūrovų sulaukė ir Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune bei Vilniuje.

Gastroles po mūsų šalį šis teatras pradėjo nuo Klaipėdos, į kurią atvyko iš Rygos. Mat kovą jis gastroliavo Estijoje ir Latvijoje.

Po tris Baltijos šalis 14 teatro žmonių keliavo autobusu, kurio didžioji dalis buvo įrengta svarbiausioms jo artistėms - 43 katėms. Dimitrijaus teigimu, tokios kelionės dažnos, katės jau įpratę, nepatiria jokio streso. Skrydį lėktuvu jos pakelia sunkiau, bet prieš pasirodymus turi savaitę poilsiui, aklimatizavimuisi. Dabar J.Kuklačiovo teatras ruošiamės į gastroles Korėjoje.

J.Kuklačiovo teatro gastrolių Lietuvoje organizatorės agentūros "REXUS" projektų vadovė Kristina Kuklytė sakė, kad nors svečiai ypatingi, bet jų reikalavimas buvęs vienintelis ir nesunkiai įvykdomas - kasdien katinėliams parūpinti po du kilogramus šviežios kalakutienos.

D.Kuklačiovas džiaugėsi, kad Klaipėdoje publika - nuostabi. Apie tai jau buvo girdėjęs iš tėvo, kuris čia lankėsi prieš šešerius metus. "Čia tiek daug susirinko vaikų!.. Ir patikėkite, jie ne visur mums dovanoja tiek gėlių. Rygoje į spektaklį atėjo daugiau suaugusiųjų, tai buvo šiek tiek keista. Taline vėl - vaikai, gėlės... Vaikų juokas - man kaip narkotikas Aš jų energetika, salės kvėpavimu pasikraunu", - atviravo patenkintas artistas po pasirodymo. Jis žadėjo, kad greitai sugrįš su nauju spektakliu ir visu būriu nepaprastų kačių-artisčių.