Anot jo, nereikia bijoti pirkti seniau nukirsto ir lauke palaikyto medžio – kelios savaitės jam nepakenks.

– Kokias egles rekomenduotumėte, kad tiktų ir Kalėdoms, ir sodyboms?

– Pagrindinės rūšys – dygiosios, baltosios, serbinės eglės. Jos atspariausios ligoms, kenkėjams, nereikalauja profesionalios priežiūros. Iš kėnių – balzaminiai, pilkieji, arizoniniai. Bet mano minimi sėklinės kilmės medeliai – gan aukšti. Miesto sklypuose, kur yra 6–8 arai, tokių didelių medžių nesinori.

Todėl reikėtų ieškoti skiepytų medelių prekybos aikštelėse ar medelynuose. Yra rūšių, kurios turi žemaūgę formą. Tokie medeliai skiepijami ir auga lėtai, po 10–15 cm per metus. Tokį medelį pasisodinus, galima ilgai džiaugtis.

– Kaip rinktis jau nukirstus medelius?

– Perkant kirstą medelį parduotuvėje ar turgavietėje, tikrai nepavyks pamatyti, anksti ar vėlai jis nukirstas. Žinoma, geriausia rinktis ką tik nukirstą – jo reikia važiuoti pas patį augintoją. Išsirinkus medelį, augintojas pats jį jums nukirs. Bet nereikia bijoti medelių, palaikytų lauke. Jie kertami rudenį, kai oras atvėsta, būna nulinė ar minusinė temperatūra, daug drėgmės. Tos kelios savaitės  nukirstiems medeliams tikrai nepakenks.

Kalbant apie eglutes vazonuose, svarbu tai, kad vazonuose nepamatysi šaknų. Žmogus renkasi antžeminę dalį, kad ji būtų tanki, piramidės formos. Tai, kas yra vazone, priklauso nuo augintojo sąžinės.

Perkant medelius turguje ar gatvėje, galima apsigauti. Galiu tik patarti, kad jei medelis didelis ir platus, o vazonas mažas, šaknų ten nebus, tik kelmas. Todėl renkantis eglutę, reikia žiūrėti į vazono dydį.

– Kokios tos eglutės ir vazono proporcijos?

– Jei dviejų metrų medelis įsodintas į 5–7 l vazoną, šaknų ten tikrai nebus. Ten netilps nė dešimtadalis šaknų. Toks medelis turi būti sodinamas į 15–20 l vazoną. Norint tokį medelį pakelti, reikia vyriškos jėgos.

– Teko girdėti, kad kartais nusiperkama eglutė, visai neturinti šaknų, prie nukirsto medelio prikaltas trikojis ir pan., įstatyta į vazoną. Kaip tai atpažinti?

– Patarčiau kalėdinius medelius pirkti iš patikimų augintojų. Tie sukalti trikojai ir pan. yra sukčiavimas. Tai tokie vienkartiniai pardavėjai. Jie atvažiuoja ir pas mus, prašo išsikasti eglučių, neva jas sodins. Dažniausiai taip daro prieš pat Kalėdas, kai medelių trūksta.

– Kada geriausia pirkti eglutę – prieš pat šventes ar iš anksto?

– Pasakysiu kiek juokaudamas. Daugelyje šeimų eglutės pirkimas priklauso nuo vaikų. Jie nesirūpina, Kalėdos greit ar ne. Jei vaikas eglės užsigeidžia, tėvai jos atvažiuoja net mums ruošiantis miegoti. Tokių pirkėjų pasitaiko labai dažnai ir tai pataikavimas vaikams.

Geriausia eglutę išsirinkti ir nusipirkti iš anksto, tuomet didesnis pasirinkimas. Galima išsirinkti iš rūšį, ir pan. Vėliau tenka rinktis iš prastesnių. Nusipirkus eglutę anksčiau, jei tik yra galimybė, reikia ją laikyti šaltame balkone, sodyboje, lauke. Vėliau, per šventes, puošti. Per kelias savaites eglutėms nieko nenutiks. Kuo anksčiau nusiperki, tuo ramesnė galva.

– Vilniuje ir Kaune centrinės eglės jau papuoštos. Sostinėje ji sukonstruota iš šakų. Ar tampa nebemadinga puošti tikras, dideles egles? Ar naujas būdas nedaro žalos gamtai?

– Žala gamtai tikrai nepadaroma. Tokiam puošimui eglės imamos ne iš miško, o pamiškės. Jos turi gauti šviesos, kad būtų tokios šakos. Dabar vyrauja tendencija į puošybą įtraukti kuo daugiau dirbtinių medžiagų. Puošimo būdą diktuoja mados – žmonės mato, kaip eglės puošiamos užsienyje.

– Ką manote apie dirbtines eglutes namuose?

– Niekad tokios neturėjau, esu nusistatęs prieš plastiką. Mes ir taip turime tiek plastiko savo namuose, kad per didžiausią metų šventė nesugebėti pasistatyti gyvos eglės – vos ne nusikaltimas. Aš tik už gyvą eglutę. Dažnai klausiu pirkėjų, kodėl jie renkasi gyvą, o ne plastikinę eglutę. Dauguma jų būna išbandę plastikines ir jas išmetę, grįžta prie natūralių eglių. Kartai atvažiuoja įsigyti eglės šakų, kurias deda po dirbtinėmis eglėmis, kad būtų tas natūralus kvapas.

– Iš šakų taip pat galima pasidaryti kompoziciją?

– Galima. Tas šakas miškininkai kartais dalina nemokamai, bet ribotą kiekį. Manau, kad niekas nenubaus, jei kažkur palaukėje eglės šaką imsite ir nusikirpsite. Galima pasidaryti tikrai gražių kompozicijų, žmonės linkę patys tai daryti.

Pavyzdžiui, advento vainikus atveža iš užsienio, bet kreipiasi daug moterų, jos perka šakas ir pina juos pačios. Dažnai tai jaunos moterys, auginančios mažus vaikus, joms tai toks užsiėmimas.

– Yra ne tik vainikų, bet ir eglučių iš užsienio, ar ne? Lietuviai ir patys eksportuoja nemažai eglučių į Skandinavijos šalis.

– Mūsų eksportas, palyginus su importu iš užsienio, yra nulinis. Štai daniškos eglutės yra kaukaziniai kėniai. Stambieji mūsų prekybos tinklai juos neteisingai vadina. Tie kėniai kirsti lapkričio pradžioje ar viduryje ir kol atkeliauja, smarkiai apsilamdo. Vėliau jie neturi tokios išvaizdos kaip tie, auginti pas mus.