„Šiandien atvėrėme duris į pagrindinę gamybinę patalpą – virtuvę. Gaisro židinys buvo būtent čia, didžiausia tikimybė, kad nuo veikiančio šaldiklio. Sudegė visa virtuvėje buvusi įranga, nes spintelėje buvo saugomi apie penki kilogramai vaško, apie 10 kg sakų, prisisunkusių smulkintų jaunų eglių kankorėžių ir apie keturis litrus beržų deguto. Šios medžiagos labai gerai dega. Pirmadienį ruošiausi tepalų gamybai. Pagal gamybos reikalavimus, kad nesusikirstų žaliavų ir gatavos produkcijos keliai, virtuvės lubose, šalia šaldiklio, buvo įrengtas žaliavos nuleidimui iš antro aušto liukas su keltuvu. Jis tapo ta vieta, pro kurią liepsnos lengvai prasimušė į antrą aukštą pas džiovintas žoleles“, – feisbuke ketvirtadienį rašė žolininkė.
Anot jos, daug patalpų nuo ugnies ir net nuo dūmų plitimo išsaugojo durys. „Įrenginėjant cechą labai daug gerų patarimų gavau iš vienos statybinės kompanijos direktoriaus Aurelijaus. Jis ir pasiūlė visose vidaus patalpose sudėti metalines lauko duris. Visada išeidama iš cecho uždarau visas duris ir jas užrakinu, palikdama raktą duryse. Durys išlaikė didžiulį ugnies spaudimą ir neatsidarė. Ugnis neišplito. Virtuvės patalpa, kurią pagaliau galėjome gerai apžiūrėti, kaip po didžiulio kataklizmo. Sudygo vandens gavusios avižos, sukritusios iš antro aukšto sandėlio pro išdegusias lubas į virtuvę. Gyvybė visada stipresnė. Visada. Durys atsidaro. Žengiame į naują gyvenimo tarpsnį. Džiaugiuosi tais, kurie eina kartu su manimi. Per ugnį, vandenį ir ...“ – rašė A. Karaliūnaitė.
Naujausi komentarai