Patyrusi keliautoja, viena iš tinklaraščio „Kelionės su vaikais“ įkūrėjų Jolita Krickė šeimos atostogose moko savo vaikus – 9-erių dukrą ir 7-erių sūnų – finansinio raštingumo. Kaip pasakoja keliauti itin mėgstanti moteris, būdama mažesnė jos dukra niekaip negalėjo suprasti, kad negalima išleisti visų pinigų tik pramogoms ir žaislams. Tad Jolitai kartu su vyru teko ieškoti veiksmingų būdų, kaip tokią situaciją pakeisti.

„Dukra sakydavo – juk pasiimsite iš banko, nes jai atrodė, kad kortelėje esantys pinigai yra nesibaigiantys ir atsiranda savaime. Vaikams kiek paaugus nusprendėme užsakyti jiems asmenines mokėjimo korteles, į kurias jie dabar gauna dienpinigių, dovanų gimimo dienos proga ir pan. Atsiradus kortelėms pradėjome taikyti ir kitą būdą – keliaujant skatiname vaikus pačius priimti sprendimus, kur ir kam pinigus išleisti, o kiek jų kortelėje pasilikti. Žinoma, ne visada priimami tinkamiausi sprendimai, tačiau pastebime ir gerąją pusę – keliaudami vaikai pradėjo skaičiuoti, vis dažniau domisi kainomis, lygina jas, galvoja, ką galėtų įsigyti už tam tikrą pinigų sumą, ir vis dažniau atsisako nereikalingo arba emocinio pirkinio“, – pasakoja Jolita.

Ji taip pat pataria, kad veiksminga vaikus įtraukti į visos kelionės biudžeto planavimą – dalytis, kiek kainuoja skrydžio bilietai, viešbutis, planuojamos pramogos. Keliaudama su vaikais mama paskiria jiems konkretų biudžetą ir leidžia vaikams patiems spręsti, kur turimus pinigus išleisti.

Keliaudami vaikai pradėjo skaičiuoti, vis dažniau domisi kainomis, lygina jas, galvoja, ką galėtų įsigyti už tam tikrą pinigų sumą.

„Vaikai skaičiuoja ir sprendžia, ką ir už kiek pirks. Jei išleidžia visus pinigus, stengiamės nekritikuoti, bet pabrėžiame, kad biudžetas baigėsi ir rytoj papildymo nebebus“, – pasakoja ji.

Pašnekovė įsitikinusi, kad būtina skatinti vaikus kuo anksčiau pradėti valdyti savo išlaidas pačius, nes tai padeda suprasti pinigų vertę.

Finansinio raštingumo ekspertė Eglė Laurišonienė pataria: jei norite pasiekti geriausių rezultatų, nepulkite mokyti finansinio raštingumo savo vaikų stačia galva, o geriau tai darykite pamažu, žingsnis po žingsnio.

„Pavyzdžiui, vaikas gali iš anksto susitaupyti tam tikrą sumą pinigų kelionei, bet jie nebūtinai iš karto privalo būti skirti visoms jo išlaidoms. Tėvai vaiko poreikiams vis tiek galėtų paskirti dalį kelionės biudžeto. Na, o tik vėliau tėvų skiriama dalis gali reguliariai mažėti, kad vaikas apsiprastų ir nepatirtų staigaus ir nemalonaus šoko“, – pataria E. Laurišonienė.

Pasak finansinio raštingumo ekspertės, yra ir dar vienas paprastas, tačiau labai įtraukiantis būdas vaikų finansiniam raštingumui kelionėse ugdyti – bendras taupymas atostogoms.

„Taupykite kelionei ne pavieniui, o kartu su visa šeima. Kad ir koks nedidelis bus jų indėlis, į procesą įtraukite net ir mažiausius šeimos narius. Taip padėsite vaikams suprasti, kad į dalykus, kurie kainuoja, visada reikia įdėti pastangų“, – sako specialistė.