Jaunas, perspektyvus, įdomus menininkas – keramikas Andrius Janulaitis, mėgstamiausias jo objektas – žmogus, pavykęs kūrinys – ne tiesiog gražus, o išsakantis idėją, skleidžiantis emociją ir jėgą.

Pašauktas dailės

„Svarbiausia man – ieškoti jėgos. Kūrinys ją turi arba ne, o jei abejoji – būna ir taip – tuomet kūrinio neišlieka“, – šypsosi jaunasis menininkas, potraukį piešti, lipdyti jautęs nuo pat vaikystės. Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje A.Janulaitis jau tvirtai žinojo: dailė – ir niekas daugiau. Tik štai ką pasirinkti – keramiką ar skulptūrą?

Menininkas pasirinko keramiką, nes ji įgalina įgyvendinti ir skulptūrinius užmojus. Tai aiškiai įrodo ir ironija persmelktas pirmojoje personalinėje A.Janulaičio parodoje eksponuojamas jo kūrinys „Postai“. Ant kolonų-pjedestalų dvi žmonių figūros, viena iškilusi aukščiau, tiesia į vienas kitą rankas, o iš tikrųjų parodo, kiek pats yra iškilęs, t. y. kiek aukščiau užsikabarojęs ant didybę įkūnijančios kolonos – galios simbolio. Iš kūrinio kompozicijos, plastikos aišku – ant beprasmiško siekinio.

Visi jaunojo menininko darbai, eksponuojami „Aukso pjūvio“ galerijoje, kalba apie egzistencinį nerimą, maištą, žmogaus būties problemas.

Dailininko meniniam mąstymui būdingas veržlumas, dinamiškumas savitas kalbėjimo būdas. Būdamas skulptūrinės keramikos šalininkas, kūriniuose ekspresyvia plastine kalba realizuoja jam rūpimus egzistencinius klausimus, juose supriešindamas šviesiąsias ir tamsiąsias gyvenimo puses.

Šiurpinantys darbai ir šypsena

Iš durpių kyšanti ranka – prašanti, maldaujanti ar desperatiškai besikabinanti už oro, metafizinio šiaudo. Veidas – taip pat apibertas, o gal smengantis į durpes. Tai „Skęstantysis“ – ir ne jis vienas kelia baugią įtampą, žadina vaizduotę, siūlo įvairiausias interpretacijas. „Oi, atrodo, tarsi iš kapo tas žmogus“, – įspūdžio paveiktas, nes niekaip nuo kūrinio nesitraukiantis, kalbėjo vienas parodos lankytojas.

Dažnai šiurpią, o tiksliau – įtaigią nuotaiką, emociją, jėgą pasiekti leidžia ir kūryboje naudojamos medžiagos – natūralus medis, kaulai (kaukolės, jų dalys), skaidrus stiklas, kurie jau savaime simboliai, o talentingai „įausti“ į kūrinį sukuria itin stiprų įspūdį.

„Jis visada šypsosi, – taip apibūdina Vilkaviškyje gyvenantį A.Janulaitį jo pažįstami ir draugai. – Niekada neatspėtum, kokie menininko darbai.“

Talentą įrodanti paroda

Pasak menotyrininkės Rūtos Purvinaitės, ateina tokia karta, kuri iš karto įsitvirtina su savo nuostatomis, pasauliu, savitu jo matymu. A.Janulaitis yra vienas iš ryškesnių, ne tik skulptūriniais plastiniais ieškojimais, bet ir tuo, kad jo susidomėjimo objektas – žmogus, per kurį išsakomos ne tiek socialinės temos, kiek egzistencinės mintys, patyrimai.

„Savo darbais Andrius įrodo, kad puikiai valdo technologijas, ugnies technika jam paklūsta, akivaizdu, jog tai – meistras, žinoma, gerąja prasme, nes tik įvaldžius technologijas, galima laisvai kurti. Svarbiausia – visi jo darbai su prasmėmis, kurias galima išskaityti, darbai emocionalūs ir įtaigūs“, – kalbėjo R.Purvinaitė.

2008 m. baigęs VDA ir įgijęs dailės magistro kvalifikacinį laipsnį, menininkas aktyviai dalyvauja teminėse, grupinėse parodose, sėkmingai pasirodė Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje vykusiuose pleneruose, simpoziumuose.

Kas: A.Janulaičio keramikos darbų paroda AJ.

Kur: galerijoje „Aukso pjūvis“.

Kada: iki kovo 29 d.