Milijonai pasaulio žmonių kasdien nekantriai laukia, kada iššoks raudonas langelis, pranešantis, kad feisbuke kažkas pakomentavo įkeltą nuotrauką, pakvietė draugauti. Ar virtualūs socialiniai tinklai nėra nauja priklausomybė?

Patinka, kad juos stebi

Prieš aštuonerius metus įkurtas virtualus socialinis tinklas feisbukas užvaldė milijonų žmonių kasdienybę. Yra ir kitų virtualių bendravimo erdvių, tačiau ši – pati populiariausia, prieinama ne tik turint po ranka kompiuterį, bet ir mobilųjį telefoną. Anksčiau žmonės karštligiškai tikrindavo elektroninio pašto dėžutes, laukdami ne tik dalykinio laiško, bet ir žinutės iš bičiulio, o šiandien elektroninis paštas apmiręs, dažnai jis pripumpuojamas laiškų, kuriuos galima pavadinti šlamštu.

Feisbukas suteikia galimybę matyti, ar pageidaujamas bendravimo objektas yra virtualiai pasiekiamas, ar galima tučtuojau jį pakalbinti. Jei dominantis žmogus yra visiškai atviras pasauliui ir leidžia savo mobiliajam telefonui išduoti buvimo vietą, visa tai galima pamatyti feisbuke. Jei žmogus nusprendė užsiregistruoti į feisbuke paskelbtą renginį, draugai žinos, kad jo tuomet geriau netrukdyti.

Nepaisant to, kad gali būti stebimi, daugybė pasaulio žmonių savanoriškai lenda po didinamuoju stiklu virtualioje erdvėje. Kita vertus, tai paranki reklamos, populiarumo siekimo forma, todėl feisbuke galime naršyti po valstybių vadovų, politikų, įžymybių, muzikos žvaigždžių profilius.

Įrašus deda padėjėjai

Daugiau kaip 80 tūkst. gerbėjų feisbuke turi Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Savo profilyje ji trumpai, lakoniškai komentuoja priimtus sprendimus, kalba apie būsimus veiksmus, įkeliamos nuotraukos iš renginių, kuriuose dalyvavo.

Prezidentė – aktyvi socialinio tinklo „Facebook“ narė nuo pat kadencijos pradžios. Interneto apdovanojimuose „Login 2010“ šalies vadovės profilis laimėjo apdovanojimą „Geriausios valstybinės iniciatyvos internete“ kategorijoje.

Pasak Prezidentės spaudos tarnybos darbuotojų, šalies vadovė stebi jos profilyje vykstančias diskusijas. Įrašus ir informaciją jai padeda įdėti jos komanda, tačiau galutinį sprendimą dėl jų priima pati Prezidentė.

Socialiniuose tinkluose save pristato ir daugybė kitų politikų. Kai kas iš jų yra pasamdę žmones, kurie už atlygį prižiūri šią veiklos sritį – ne tik skelbia informaciją, bet ir rašo komentarus.

Jei esi žymus, feisbuke gali atsidurti ir to nepageidaudamas. Rašytojas Donaldas Kajokas tikino, kad jis nėra užsiregistravęs šiame socialiniame tinkle, bet iš „Kauno dienos“ sužinojęs, kad jis yra pristatomas kaip rašytojas, pateikiama jo biografija, įdėta nuotrauka, nustebo ir žadėjo užsukti pažiūrėti.

„Nesu nusistatęs prieš feisbuką, bet man užtenka bendravimo su reikalingais žmonėmis elektroniniu paštu. Ten visokie gandai, pasišnekėjimai. Man trūktų tam laiko. Yra ir pavojų. Matau, kad kai kurie žmonės feisbuke beveik gyvena, man atrodo, kad tai nelabai gerai. Gyventi reikia gyvenime“, – šyptelėjo rašytojas.

Nors vis dar yra nemažai skeptikų, kuriems feisbukas atrodo viso labo beprasmiškas laiko švaistymas, kiti mano, kad neišnaudoti šiuolaikinių bendravimo ir informacijos sklaidos priemonių – neapdairu. Romos popiežius Benediktas XVI turi savo profilį socialiniame tinkle. Galima numanyti, kad nuotraukas kelia ir ant sienos rašo ne jis pats, tačiau akivaizdu, kad skelbti Dievo žodį internetu – viena efektyviausių šiuolaikinių priemonių.

Kai kurie Lietuvos kunigai taip pat efektyviai išnaudoja internetą ir socialinius tinklus bendravimui su tikinčiaisiais. Feisbuke galima užduoti rūpimus klausimus kunigui ir vėliau perskaityti atsakymus. Tiesa, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, pasak jo atstovų, feisbuke neprisistato.

Darbas susipina su pramoga

Eiliniams socialinių tinklų vartotojams savireklama ne tokia svarbi, tačiau milijonai jų yra tarsi įklimpę virtualioje bendravimo erdvėje. Nemažai jų net darbo metu periodiškai tikrina, kas ką parašė ant jo „sienos“. Užpildomas kiekvienas laisvo laiko lopinėlis naršant socialiniame tinkle, pavyzdžiui, stovint prie kasos prekybos centre.

Ar nuolatinis naudojimasis socialiniais tinklais yra nauja priklausomybė? Klausėme kauniečio psichologo Siksto Ridzevičiaus, kuris pats nėra abejingas feisbukui, ir jei ne kompiuteryje, tai mobiliajame telefone kasdien užsuka į virtualų bendravimo pasaulį.

„Jei žmogus nepasirenka vienuolystės, jam yra gyvybiškai svarbu bendrauti su žmonėmis. Visi esame vienokiuose arba kitokiuose socialiniuose tinkluose, tai gali pasireikšti įvairiomis formomis. Socialinis tinklas internete – patogi erdvė bendrauti tarpusavyje mokinių tėvams, mokytojams“, – pavyzdį pateikė pašnekovas. Feisbukas, google‘as ar linkedin‘as ir kiti socialiniai tinklai, psichologo įsitikinimu, yra įrankiai, kuriais reikia mokėti naudotis.

Vis dėlto, pripažįsta S.Ridzevičius, yra atsitikę taip, nemažai socialinių tinklų vartotojų nebesusitvarko su informacijos kiekiu ir karštligiškai naršo nesuvokdami, ko iš tikrųjų jie ieško, koks viso to tikslas.

Psichologas pastebi, kad, pavyzdžiui, darbe įsijungus kompiuterį dažnai susiduria darbo ir atsipalaidavimo erdvės. Padaryti atsipalaidavimo pertraukėlę ir socialiniame tinkle su kuo nors pabendrauti yra neblogai, bet nutinka ir taip, kad žmonės patys nebesusigaudo, kur yra: darbe ar pramogoje. Jei jie nebesugeba atsirinkti – tai problema.

Draugų gausa – puikavimasis

„Kalbant apie priklausomybes, feisbukas tikrai ne pati baisiausia priklausomybė, galbūt ji gelbsti nuo kitos priklausomybės“ , – garsiai svarstė psichologas S.Ridzevičius.

Blogiau, kai žmonės, norėdami pasipuikuoti savo populiarumu, siekia feisbuke turėti kuo daugiau draugų ir kviečia draugauti net tuos, kurių niekad nėra matę.

„Tikrasis aš, įsivaizduojamas aš ir viešumai pateikiamas aš retai kada sutampa“, – atkreipė dėmesį psichologas.

Virtualiame pasaulyje išsiaiškinus, ką veikia, ką galvoja, kur būna draugai, ar dar lieka poreikis su jais susitikti ir tiesiogiai bendrauti? Ar bus apie ką kalbėti? Gal atvirkščiai: socialinis tinklas skatina bendravimą, galbūt tai galimybė atsinaujinti daug metų pamirštiems santykiams?

„Manyti, kad internetu atsigaivins kokie nors sentimentalūs santykiai, beprasmiška, nes žmonės per ilgą laiką pasikeičia. Bendraudami su žmogumi tiesiogiai, vienas kitam darome įtaką, formuojame, tik vienas prie kito prisitaikydami kažkuo tampame. Internetinis bendravimas asmenybės neaugina“, – dėstė psichologas.

Jei, pasak jo, dėl nuolatinio bendravimo internetu nelieka laiko tiesioginiam bendravimui su žmonėmis, tuomet tai išties kvepia priklausomybe.

„Dėl to nereikia kaltinti nei kompiuterio, nei feisbuko, tiesiog reikia atsisukti į save, paklausti savęs, ką tuo metu veikiau ir ar tai man buvo svarbu“, – moko psichologas.

Jo nuomone, ateityje ši bendravimo erdvė keisis į uždaresnes grupes, žmonės galiausiai norės skaityti mintis tik tų žmonių, kurie iš tikrųjų yra įdomūs ir nenorės matyti niekalų, to, kas neįdomu, nenaudinga.

„Manau, kad ateityje tikrai bus minčių skaitytuvai, galėsime perskaityti vienas kito tikrąsias mintis. Turėsime uždrausti sau visas blogas mintis. Arba turėsime pasidaryti labai tolerantiški“, – juokėsi pašnekovas.

Jis pridūrė, kad, galbūt, grįšime prie popierinių laiškų. Ne visada tai, kas patogu, žmogui yra tinkama. Mat dabar, net jei nepriklausai jokiam socialiniam tinklui, bet tavo kompiuteris yra prijungtas prie interneto, visada yra tikimybė, kad gali būti stebimas.

Kęstutis Kasciukevičius, Kauno policijos atstovas spaudai

Feisbuko anketa leidžia saugoti privatumą ir skelbti informaciją tarp pasirinktų asmenų ar grupių. Socialinio tinklo administratoriai pataria neskelbti viešai ypatingai privačios informacijos, kad būtų išvengta trečiųjų asmenų nusikalstamų kėslų.

Pavyzdžiui, viešai skelbiama informacija apie planuojamas išvykas, nuotraukos su artimaisiais iš privataus būsto yra informacijos šaltinis, leidžiantis numanyti asmens materialinį apsirūpinimą, dėl ko gali būti suplanuotos vagystės iš gyvenamųjų vietų. Galimi plėšimai, kai pasigiriama apie įsigytus prabangos daiktus, aukso dirbinius ir kita. Nusikaltėlis, žiūrėdamas asmens paskelbtas nuotraukas, atkreipia dėmesį ne į vaizduojamą asmenį, o į aplink jį užfiksuotas detales: turtą gyvenamojoje ar darbo vietoje, patekimo į vietą galimybę. Privačia informacija elektroninėje erdvėje reikėtų dalytis tik su tais asmenimis, kurie gerai pažįstami.

Kita vertus, elektroninis bendravimas neleidžia žinoti, ar iš tikrųjų bendraujate su tuo asmeniu, kuriuo jis prisistato. Todėl, neįsitikinus, nepatikrinus kitomis ryšio priemonėmis, nereikėtų paskleisti informacijos apie save ar reaguoti į įvairius prašymus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai feisbuko anketos slaptažodžiai perimami ar atspėjami, tuomet anketos draugai dažnai gauna neatidėliotinus prašymus paskolinti pinigų, juos pervedant į nurodytą sąskaitą. Tik vėliau paaiškėja, kad jie buvo apgauti, su jais bendravo ne anketos savininkas.

Feisbukas dažnai gali būti naudojamas siekiant įžeisti ar šmeižti asmenį, o tam reikiami duomenys dažniausiai surenkami pačiame feisbuke. Neretai sukuriama netikra anketa siekiant skleisti melagingas žinias. Apie tokius veiksmus asmuo turi pats tiesiogiai pranešt feisbuko administracijai ir netikros anketos naikinamos. Facebook.com yra JAV kompanijos administruojamas tinklapis, visa informacija dedama JAV kompanijai priklausančiuose serveriuose. Todėl Lietuvos teisėsaugai gauti informaciją yra gana sudėtinga. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto ar įžeidimo praktiškai neįmanoma, kadangi pagal JAV žodžio laisvės supratimą tokios veikos dažniausiai nelaikomos nusikalstamomis, todėl informacija nepateikiama.