Tamsą perskrodė prožektorius, automobilį apsupo ginkluoti kareiviai. Keturis lietuvius vežęs docentas turkas išsigandęs pro langą kariškiams sušuko: "Profesorius Valius!"

Daug kareivių postų

Kelionė į oficialiai Turkijai priklausantį Kurdistaną Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovui, profesoriui Leonui Valiui, jo žmonai Valdonei ir porai draugų prasidėjo nuo dozės adrenalino.

"Kuo kariškiams galėjo padėti jiems nežinomo lietuvio pavardė?" – dabar juokėsi UAB "Vitae Litera" savininkė Valdonė Valienė.

Tuomet, pakilę Stambule jie nusileido didžiausio miesto kurdų teritorijoje – Dijarbakiro kariniame oro uoste. Nuvažiavus kelis šimtus metrų juos apsupo turkų kariškiai.

"Kurdų teritorijos pasienyje ir pakelėse daug ginkluotų kareivių postų. Matėme blindažų su kyšančiais kulkosvaidžių vamzdžiais, o naktimis nuolat girdėjome pokšėjimą. Šaudo, mums paaiškino", – pasakojo L.Valius. Tačiau vėliau, pripažino profesorius, jis su draugais kurdų teritorijoje jautėsi saugiai.

Apie politiką nekalbėjo

"Kurdai nuo turkų skiriasi, – pasak V.Valienės, kurdai europietiškesnių bruožų, aukštesni. – Visiškai kitokia nei turkų ir iš sanskrito kilusi jų kalba. Todėl kurdai supranta kai kuriuos lietuviškus žodžius – "ugnis", "medus", "skaičius".

Valdonė ir Leonu nustebo ir susižavėjo vienos kurdų šemos – universiteto dėstytojo ir jo žmonos astronomės dukrelės vardu: Nida.

"Čia – Turkija", – kurdų teritoriją oficialiais terminais prašė vadinti vietiniai gyventojai. Tačiau prisistatydami jie paminėdavo, kad vienas – turkas, o kitas – kurdas.

"Kalbėti apie politiką kurdai vengė, – neslėpė V.Valienė. – Tačiau ar sovietmečiu mes drąsiai kalbėjome apie politiką su nepažįstamaisiais?"

Siena matosi iš kosmoso

40 tūkstančių hektarų plotas! Ditcle universiteto teritorija, kurioje gyveno lietuviai, didžiausia pasaulyje. Beje, keliautojai nepanoro keisti universiteto svečių namų į 20 aukštų penkių žvaigždučių viešbutį miesto centre.

Netoliese universiteto, ant Tigro upės kranto, pribloškianti, net 10 metrų pločio Dijarbakiro miesto siena. Šis statinys, kaip ir Didžioji kinų siena, matoma iš kosmoso.

Universitetas didžiuojasi atviru beveik 50 metrų ilgio baseinu. Saulei nusileidus prie įjungto didelio ekrano vakarieniauja ir bendrauja universiteto šeimos. Per ramadaną musulmonai baseine nesimaudo, bijodami, kad netyčia gali gurkštelėti vandens.

"Įspūdingą baseiną, vengdamas, kad jis nebūtų panaudotas oficialioms varžyboms, universiteto prorektorius paliepė įrengti pusmetriu mažesnį", – šypsojosi V.Valienė.

Laikosi ramadano draudimų

Kurdai laikosi musulmoniškų tradicijų. Per ramadaną norėdamos draugiškai pasisveikinti lietuvės paduodavo ranką, tačiau kurdai nepaspausdavo ištiestos rankos, o atsakydavo savo ranką priglausdami prie širdies. Ir mandagiai atsiprašydavo.

Beje, Ditcle universiteto rektorė – moteris. Eidami raudonu kilimu, lyg prie sultono sosto, lietuviai pastebėjo, kad kiti kurdai kilimą peršokdavo.

"Izmailo, mūsų palydovo, žmona – stomatologė, Izmailo kolegos – astronomė, – daugelyje musulmonų kraštų neįprastus dalykus pastebėjo V.Valienė. – Abi moterys uždirba daug daugiau nei vyrai ir išlaiko šeimą. Viešumoje jie nevengia vaikščioti susikibę už rankų."

Kurdai bandydavo paliesti atvykėlius: vyrai, ir moterys švelniai čiupdavo už skverno, paglostydavo ir vaišindavo saldumynais.

"Kurdai – rūpestingi, draugiški ir nuoširdūs", – vakariečių turistų šiame krašte kauniečiai beveik nematė: tik du italus ir du amerikiečius.

4 tūkst. metų miestas

III amžiuje pastatyta UNESCO saugoma viena seniausių pasaulyje išlikusių krikščionių bažnyčių. Įspūdingas romėnų tiltas. Legendinės upės Tigras ir Eufratas. Tigrą, ištekantį iš praeityje garsiosios Mesapotamijos, keturi lietuviai kirto skliautuotu tiltu, per Eufratą kėlėsi keltu.

Nepaprasto grožio, apie 4 tūkst. metų senumo Babilono laikų miestas Mardyn: "Siauros gatvės, pastatai, daugybė išlikusių pagonybės pėdsakų ir senuose namuose gyvenantys žmonės. Pakelės gyventojai dar ir dabar džiovina ir kūrena asilų išmatas– naktimis ten šalta."

Didelį įspūdį paliko kelionė į 2150 metrų aukščio Nemrudo kalną. Kareiviai tik trumpam sustabdydavo leidimais apklijuotą universiteto mašiną, nors vietinius apžiūrėdavo kruopščiai. Iš ten keliai veda į Siriją, Iraną.

"Jie asfaltą žinojo prieš 4000 metų! Persikėlėme per Eufratą Atatiurko statyta užtvanka. – Valdonė su Valiumi domėjosi istorinėmis bei geografinėmis vingrybėmis. – Nemrudo kalno šlaite palaidotas po Aleksandro Makedoniečio mirties įkurtos Antiochijos vadas – karalius Antiochas."

Istorija ir naikintuvai

Nemrudo kalno papėdėje stūkso pagal senovės egiptiečių tradicijas statytos apgriuvusios akmeninės statulos ir 3 metrų aukščio galvos.

Didelė erdvė, tuščia, ramu, kažkur vaikštinėjantis vienišas kareivis. Netoliese tekantis Eufratas, tolėliau – Tigras, lyguma – Mesopotamija. "Puiki vieta meditacijai", – įsitikinęs L.Valius.

"Šarmo suteikė virš galvos sukantys ratus ir oro viražus atliekantys du NATO naikintuvai", – šypsojosi Valdonė.

Prie Nemrudo kalno matė tik du turistus, apleistus motelius, tuščią baseiną. Viename restorane lietuviai paprašė pavalgyti, tačiau savininkas nusišypsojo ir pasiūlė virtuvėje pasigaminti patiems: "Tačiau maisto – nėra. Palaukite, atvešime iš kaimo."

Vienuolis Gabrielius

Prakalbus apie teroristinius aktus, sprogdinimus, kurdai prasitaria, kad dažniausiai tai – ne jų, o kontrabandininkų darbas. Norėdami suklaidinti, sumėtyti pėdas, šie organizuoja sprogimus: į įvykio vietą suvažiuoja daug kareivių ir policijos, o tuo metu dykuma gabenamas didelis karavanas su narkotikais.

Kurdai, kaip ir dauguma musulmonų, alkoholio nevartoja: lietuviai negalėjo lengvai nusipirkti alaus. Tačiau gatvėse matė į maišelius supilstytą namų gamybos "Coca Colą".

"Prieš kelerius metus krikščionių vienuolį Gabrielių pavaišinau arbata, o jis man padovanojo pakabuką, – kartą prasitarė Izmailas. – Gal rasime jį?"

100 kilometrų sukorę iki Saulės šventyklos ant jos griuvėsiuose pastatyto vienuolyno laiptų jie pamatė žmogų. "Kur rasti Gabrielių?" – pasiteiravo svečiai.

"Aš ir esu Gabrielius", – nusišypsojo vienuolis. Atsiskyrėlio gyvenimą gyvenantis Gabrielius nustebino dar kartą: neištvėręs prasto Izmailo vertimo, atsisuko į lietuvius ir gryniausia Oksfordo tarme pats prakalbo angliškai. Krikščionių vienuoliui Gabrieliui atvykėliai padovanojo lietuviško midaus butelį, kurio nepriiėmė svaigalų nevartojantys kurdai.

Apie kurdus

Kurdai – tauta gyvenanti Irane, Irake, Sirijoje ir Turkijoje. Mažesnės bendruomenės yra Libane, Armėnijoje, Azerbaidžane (Kalnų Karabache), Kuveite, taip pat yra nemažos emigrantų bendruomenės Vakarų šalyse. Jų gyvenama teritorija vadinama Kurdistanu.

Kurdai kalba keletu kurdų kalbos dialektų. Kurdų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų iranėnų kalbų grupei.

Visame pasaulyje yra 35–40 mln. kurdų, jie – viena didžiausių tautų, neturinti savo valstybės.

Dauguma tikinčiųjų kurdų – musulmonai sunitai, taip pat yra šiitų, krikščionių, priklausančių įvairioms sektoms.

Turkijoje, turinčioje apie 70 milijonų gyventojų, yra 20 mln kurdų.