„Pramogos“ pažvelgė, kaip gimsta vieni populiariausių laisvalaikio užsiėmimų – animaciniai filmai ir kompiuteriniai žaidimai

Airijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių paaugliai gerai žino kompiuterinio žaidimo „Falling Stars“ pavadinimą, nors jis gimė kelių lietuvių galvose. Sostinės bendrovėje „Ivolgamus“ programuotojai sukūrė personažus, žaidimo veiksmą ir kompiuterinę grafiką.
Vilniečiai animatoriai Jūratė Leikaitė ir Valentas Aškinis irgi svajoja apie tokią sėkmę. Jie supranta, kad prasibrauti į tarptautinę rinką – visų animacinių filmų kūrėjų karjeros viršūnė. „Iš pradžių mūsų darbus galėtų parodyti bent Lietuvos televizijos“, - kol kas viliasi jie.
Kaip kuriami kompiuteriniai žaidimai ir animaciniai filmai? Dažniausiai viskas prasideda nuo idėjos. Ja užkrečiami dailininkai, programuotojai, vadybininkai. O kūrybos procesas virtualioje erdvėje ne mažiau įdomus nei žaidimų ar animacinių filmų herojų nuotykiai.

Lietuviai nevagia idėjų

Dailininkas Justas Gatelis ir programuotojas Rolanas Reznikas yra išbandę beveik visus virtualius žaidimus, nors laisvalaikiu retai įsijungia kompiuterį. Žaisti – jų darbas, vilniečiai privalo žinoti visas kompiuterinių žaidimų madas.
„Prisipažįstame, kad sergame klavišų ir pelės maigymo liga, kurios sunku atsikratyti. Mėgstu šaudymą, lenktynes, prisėdu prie strateginių žaidimų. Išbandyti naujus užsienio kompanijų žaidimus – įdomu ir naudinga“, - apie didžiausią savo aistrą pasakojo Justas.
Tačiau nei jis, nei kolega Rolandas nevagia konkurentų idėjų – patys kuria pasaulinio lygio schemas. Nors pagrindinis žaidimų kūrėjo įrankis – kompiuteris, ant J.Gatelio darbo stalo guli ir krūva baltų lapų. „Ant popieriaus lengviau kurti naujas idėjas. Sėdžiu ir gadinu lapus. Kai susikaupia krūva popierių, išsirenku tuos eskizus, kurie atrodo labiausiai vykę“, – apie kūrybos procesą pasakojo 22-ejų pašnekovas.
Virdamas kavą, prausdamasis po dušu, važiuodamas automobiliu, miegodamas dailininkas nenustoja galvoti apie būsimus žaidimų herojus. „Būtina apsvarstyti visas smulkmenas: virtualią aplinką, žaidimo herojų gebėjimus, aplinką. Kurdami „Falling Stars“ pasiekėme aukštą detalizacijos lygį. Žaidime atsirado daug detalių – drugelių, krentančių lapų ir šniokščiančių krioklių“, – sakė dailininkas J.Gatelis.
Per kiek dienų gimsta naujo žaidimo grafika? „Gamybos procesas kartais trunka metus. Kartais prie vieno užrašo kankinuosi dieną, prie personažo – mėnesį.“

Pasitelkia fizikos dėsnius

Be naujų idėjų ir fantazijos šiame darbe – nė iš vietos, tačiau ne mažiau svarbus ir komandinis darbas. „Dailininko kūrybą perima programuotojas. Turime bendradarbiauti“, - tikino Justas ir parodė į kolegą R.Rezniką.
„Aš kuriu sistemą, kuri priverstų Barbę judinti rankas, palmę – linguoti, o kamuoliuką – šokinėti. Kartais pasitelkiu ir fizikos dėsnius“, - apie darbo specifiką pasakojo R.Reznikas. - Labiausiai žavi galimybė kurti pačių nerealiausių fantazijų pasaulį.“
Savo idėjas žaidimų strategai modeliuoja 3D erdvėje. Tai techninis darbas. Kai sukuriamas reikiamos formos daiktas, ant jo uždedama spalvinė tekstūra. „Turime specialias spalvų išklotines, - aiškino žaidimų kūrėjai. - Kai figūrą įkurdiname virtualioje erdvėje, pritaikome apšvietimą, taip ji įgauna naujų spalvų.“ Galiausiai virtualių piešinių albumas atiduodamas programuotojui. Jis, atsižvelgdamas į būsimo žaidimo taisykles, kuria personažų judėjimo kryptis.
„Žinoma, modeliuoti pabaisas ar mašinas gerokai maloniau, nei piešti lėles. Turi išmanyti ir anatomiją“, – tikino vienas „Barbie As The Island Princess“ kūrėjų Justas.
Kūrėjai apgailestauja, kad žaidimai platinami kitų šalių rinkoje, kol kas nė vienas jų nėra pritaikytas Lietuvai. Kodėl? „Viską lemia kaina. Lietuvos rinka – pernelyg maža, kad tokie projektai būtų pelningi“, – sakė sostinės bendrovės „Ivolgamus“ darbuotojai.
Kompanijos prodiuseris Sergejus Trofimovas suskaičiavo, kad vieno žaidimo kūrimas atsieina daugiau nei milijoną litų. Paprastai pusantrų metų žaidimą kuria 20 žmonių komanda. Dar – reklamos ir platinimo išlaidos, 0 kaštai šoktelėja ir iki dviejų milijonų.

Herojai – iš molio ir medžio

Nuo piešinių idėjas pradeda įgyvendinti ir animacinių filmų kūrėjai. Jūratė Leikaitė ir Valentas Aškinis galėtų sukurti bet kokius personažus. Kartais 14 valandų prie darbo stalo prasėdintis V.Aškinis pripažįsta, kad animatoriams neužtenka popieriaus ir pieštuko, reikia ir specialių kompiuterinių programų.
„Jos leidžia naudoti specialiuosius efektus, sukurti judesius ir režisūros kadruotę“, - V.Aškinis pasakojo, kaip kuriami filmai.
Monitoriuje lengviau rasti įvairius montažo sprendimus. Klasikinės animacijos atstovas pridūrė, kad filmų personažais dažnai tampa ir herojai iš medžio, plastilino ar audinio.
J.Leikaitė, kurianti filmukus tautos papročių, etnografinių švenčių motyvais, dažniau pasirenka tradicinius tapybos metodus. Pavyzdžiui, paskutinio jos filmuko „Margučių rytas“ idėja - parodyti, kas slypi istoriniuose tautos raštuose.
„Atrinkau 15 raštų. Susiradau nuo studijų laikų užsilikusį rašalo buteliuką, kad filmo neperkraučiau spalvomis. Kai jį išliejau popieriaus lape, atsirado gražus mėlynas atspalvis. Be to, atostogaudama Nidoje perverčiau gausybę knygų. Įkvėpimo šaltiniu tapo ir pokalbiai su liaudies menininkais, net sapnai“, - apie kūrybą pasakojo Jūratė.

Hitai kainuoja milijonus

Moters galvoje kirba krūva sumanymų, o idėjų animatorė tikina turinti ketveriems metams į priekį. „5-7 minučių animacinio filmuko kūryba ir gamyba trunka metus. Man ir viso gyvenimo neužteks užmojams įgyvendinti“, – šypsosi 44-erių Jūratė.
Išpakuodama DVD disko pakuotę, ji liūdnai konstatavo: daugelis jos kūrybos stovi dėžėse, namų garaže.
Penkių minučių animacinio filmuko biudžetas gali siekti ir 80 tūkstančių litų.
„Jei ne mano tėvai ir nemokama dirbtuvė namuose – neturėčiau sąlygų kurti. Statyti animacinius filmus gali nebent fanatikai. Filmų kūrimas tapo mano gyvenimo būdu, bet jei iš to gyvenčiau – po dviejų mėnesių mirčiau iš bado“, – ironizavo ji.
Todėl pamatyti lietuviškąjį „Šreką“ kol kas nėra jokių vilčių. „Šis filmas kainavo milijonus litų. Pavyzdžiui, mano sukurta sraigė Maiga – puikiausias komercinis personažas, tik idėjai įgyvendinti neradome lėšų“, – apgailestavo ne vieno tarptautinio festivalio laureatė.
Ji mano, kad filmas apie sraigę galėtų patekti ir į pelningiausių juostų penketukus. „Tačiau tokius užmojus paliksiu animacijos mokyklos auklėtiniams“, – nusišypsojo ji.