Pradėdamas skrydį virš žemės pilotas nuramina keleivius: „Prieš kildami oro balionu užmirškite baimę – jūsų laukia malonumai.“ Oro balionų keleiviai klauso patyrusių skraidytojų nurodymų ir juos klusniai vykdo.

Kodėl apskritai verta lipti į oro balioną? Patyręs pilotas Vytautas Samarinas į tokį klausimą atsako klausimu: „Kokia transporto priemone galima praskrieti pusės metro aukštyje virš lauko, vos liečiant javų viršūnes? Arba pakilus kabėti kilometro aukštyje?“ Ir pats atsako: „Tik oro balionu.“ Todėl vis daugiau lietuvių svaiginančių potyrių ieško į žemę žvelgdami iš paukščio skrydžio.

Kaip pasirengti skrydžiui?

Pilotas V.Samarinas dieną pradeda įprastai – atsikelia ir pažvelgia į debesis. Vėliau susipažįsta su orų prognozėmis. Vairuodamas automobilį klausosi radijo. „Palankaus vėjo laukiu kasdien“, – iš priekabos kraudamas oro baliono įrangą kalbėjo V.Samarinas.

Jis kruopščiai tikrina degiklius, degalų talpą, radijo ryšį, žemėlapius. Pasirengus – įprastas skambutis Skrydžių valdymo tarnybai ir nuosekli instrukcija keleiviams. „Negalima naudoti aštrių daiktų, vartoti alkoholio ar rūkyti“, – taisykles atmintinai išpyškino oro balionų ekspertas.

Ventiliatorius pučia orą į baliono vidų. Kai kupolas pakankamai išsipučia, keleiviai sulipa į krepšį. Apie 100 tūkst. litų kainuojantis padangių paukštis leidžiasi į 1,5 valandos žygį. „Bus įdomu“, – baliono keleivius patikina V.Samarinas.

Gamta pateikia netikėtumų

Oro balione V.Samarinas aiškina, kodėl dabar – pats metas kilti į dangų. Artėja vasara, todėl mažėja vėjuotų dienų. Tai gera žinia skrydžių mėgėjams. Šiltuoju sezonu su oro balionu galima kilti praėjus valandai dviem, kai pateka saulė. Vakare stebėti žemę iš dangaus galima likus valandai dviem iki saulėlydžio.

„Saulė nevienodai įkaitina žemę. Atsiranda vadinamosios sukūrinės srovės, todėl balionas gali tapti nevaldomas. Sėkmingam skrydžiui trukdo ir vėjo srovės. Ryte ir vakare jų nebūna“, – kodėl pakilome anksti rytą, aiškino V.Samarinas.
Kilti oro balionu galima ne vien tada, kai giedras dangus. Pagrindinės sąlygos – silpnas vėjas ir jokių kritulių. Kolegai pritaria ir trejus metus oro balioną pilotuojanti finansų analitikė Daiva Rakauskaitė. „Oro balionas – nevaldoma transporto priemonė, todėl reikia nusilenkti gamtai. Jau iš vakaro būna aišku, iš kurios pusės atskries vėjas. Jei abejojame, paleidžiame oro balioną, pripūstą helio“, – sakė oreivė, žinanti, kaip nuspėti gamtos reiškinius.

Priešas – aukščio baimė

Susispraudę ankštoje erdvėje oro baliono keleiviai neslepia emocijų. Tačiau patyrę pilotai ramina išsigandusiuosius. Jei kalbame apie techniškai tvarkingą oro balioną, krepšys nuo kupolo neatsikabins ir kitų incidentų nebus. „Pramogaujant oro balionas pasiekia 14–15 km/val. greitį. Tokiu greičiu galima važiuoti ir dviračiu. Nelaimė gali įvykti, jei supainiosite laidus. Bet tokių atvejų pasaulyje – vos vienas kitas“, – V.Samarinas ragino atsipalaiduoti.

Ramindamas keleivius oreivis randa įvairiausių palyginimų. „Paprastai prieš skrydį vyrai šmaikštauja, o moterys klykia, kad bijo. Skrendant viskas apsiverčia aukštyn kojom. Tenka raminti visus skrydžio dalyvius. Juk stovėti 30-ame namo aukšte gerokai baisiau, nei skristi kilometro aukštyje“, – aiškino baliono pilotas.

Oreivio kasdienybę puikiai išmano ir finansų analitikė D.Rakauskaitė. „Skrydis – puikiausias būdas visus rūpesčius palikti žemėje“, – neabejojo pilotės licenciją turinti 36-erių vilnietė.

Į balioną – be aukštakulnių

Kai oro balionas nusileido ant žemės, V.Samarinas neabejojo, kad daugelis keleivių grįš. Galbūt, kaip kai kurie žmonės, danguje jie švęs šventes.

Skrydį oro balionu jubiliejaus proga yra gavęs Žilvinas Žvagulis, Deivydas Zvonkus ir kitos garsenybės. Nepigi dovana vis dažniau domina vestuvininkus ir piršlybų organizatorius. Ar dažnai jubiliatai atsisako priimti netikėtą dovaną? „Vienas žinomas žmogus, supratęs, kur jį svečiai veža, tvirtai atsisakė skristi. Neįkalbinėjau, jis savarankiškas žmogus“, – prisiminė septynerius metus piloto licenciją turintis V.Samarinas.

„Smagu matyti romantiškas akimirkas. Teko skraidinti jauną porelę, susijaudinau, kai būsima nuotaka ištarė taip, – prisiminė ne kartą piršlybų liudininke buvusi D.Rakauskaitė.

V.Samarino paslaugomis naudojosi ne viena jaunavedžių pora. „Tokioje puotoje nereikia nei šventinių apdarų, nei avalynės“, – patyręs pilotas pataria oro balione nusiauti aukštakulnius.

Iš paukščio skrydžio snaudžiantį horizontą gali stebėti ne tik jaunavedžiai, bet ir vaikai, pensininkai.

„Tai ramus vyksmas. Prieš skrydį kruopščiai tikriname įrangą, stebime oro sąlygas. Kai palankus vėjas, skristi visai nebaisu. Ir sklandžiai nusileidžiame“, – kalbėjo oreivė, per trejus metus į orą kilusi 195 kartus.

Ji balioną pilotuos ir šį savaitgalį vyksiančiame oro balionų ir dirižablių čempionate.
Gegužės 21–25 d. vilniečiai 7 kartus galės gėrėtis 45 oro balionų skrydžiu ir naktiniu paradu virš Baltojo tilto.