Vienas svarbiausių dalykų, lemiančių pergalę „Eurovizijoje“, yra geros vizualizacijos. Lietuvos atstovų sumanymai dažnai būna primityvūs ir nestebina europiečių, todėl ir nesame konkurso favoritai. Taip sako LRT RADIJO laidoje „Muzikos valanda“ svečiavęsis kompozitorius, chorvedys, dainininkas ir pedagogas Laimis Vilkončius.

„Peržiūrėjęs visų atlikėjų pasirodymus negalėčiau pasakyti, kad mane kas nors labai nudžiugino. Nemačiau tokių ryškių atlikėjų, kurie, nuvykę į „Euroviziją“, prilygtų kitų šalių atstovams. Mano nuomone, atrankos favoritė yra Aistė Pilvelytė. Ji atrankose dalyvauja jau ne vienerius metus su ispaniškais kūriniais.

Ankstesniais metais ji pasirinkdavo tokias dainas, kuriose reikėjo vidinės ugnies, o ji vis tik – lietuvaitė. Šiemet ji ir pati subrendo kaip atlikėja, ir pasirinko dainą, kupiną dramatizmo, kurį ji sugeba perteikti“, – savo nuomonę LRT RADIJO laidoje „Muzikos valanda“ dėsto muzikas.

L. Vilkončius sutinka su muzikos apžvalgininku Kazimieru Šiauliu ir sako manantis, kad atrankos favoritais būtų galima laikyti ir Rūtą Ščiogolevaitę ir Donatą Montvydą. Kompozitorius tikina labiau abejojantis dėl Ruslano Kirilkino, kuris vargu ar galėtų sužavėti ar atkreipti kažkieno dėmesį didžiojoje „Eurovizijoje“.

„Manau, kad A. Pilvelytė turėtų atstovauti Lietuvai. Žinoma, negaliu pasakyti, kaip jai sektųsi didžiojoje „Eurovizijoje“ laimėti su tokia daina ir atlikimu. Tas kūrinys, kurį šiemet yra pasirinkusi atlikėja, man patinka, ji turi dramaturgiją ir vystymą.

R. Ščiogolevaitės dainoje tokio vystymo nėra, ir tai – kompozitoriaus ir aranžuotojo kaltė. Manau, kad iš tos dainos dar daug ką galima išspausti ir pačią susivienijimo mintį atskleisti kitaip. Juk susivienijimo mintis ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje yra jaudinanti, tuo mes dabar gyvename“, – įsitikinęs chorvedys.

L. Vilkončiaus manymu, D. Montvydas yra nuklydęs nuo muzikos ir labiau dėmesį sutelkęs į išorinius efektus. „Manau, kad jis nevisiškai išnaudoja savo vidinį talentą, vidinę charizmą. Jam labiau rūpi rūbas, šokis, vizualizacija, tranki ir efektinga muzika, o dramaturgijos, prasmės perteikimo jo pasirodyme pasigendu. Ir man dėl to truputėlį apmaudu, nes jis yra tas žmogus, kuris gali daugiau.

Jis neturi labai stipraus balso, bet turi labai gerą klausą, labai gerai intonuoja, be to, turi sceninio darbo patirties. Žinoma, toks pasirodymas yra jo, o galbūt – prodiuserio pasirinkimas, ir tą pasirinkimą reikia gerbti“, – sako muzikas.

L. Vilkončiaus manymu, „Eurovizijoje“ yra labai svarbūs keli dalykai: skambi daina ir geros vizualizacijos.

„Visos kalbos apie intrigas, kaimynų palaikymą ir homoseksualų suvažiavimą yra niekai, kai mes kalbame apie meną. Reikia tokios dainos, kuri vežtų. Paprastai tokios dainos ir laimi konkursą – kurios yra skambios, turinčios dramatizmo, kur fonogramoje pasigirsta net simfoninis orkestras ar kiti dideli dalykai, kurie sujaudina klausytoją.

Kartais sujaudina paprastas nuoširdumas, šiluma ir gebėjimas paimti publiką, ateiti į jų širdį ir suvirpinti emocijas.

Kitas labai svarbus dalykas yra vizualizacija. Deja, turiu pasakyti, kad Lietuvos vizualizacijos visuomet būna labai primityvios ir užvakar dienos, net ne vakar“, – tikina chorvedys.

L. Vilkončius teigia suprantantis, kad visi specialūs efektai „Eurovizijos“ scenoje kainuoja labai daug, ir vis tik kitos šalys suranda kažkokį būdą perteikti idėją.

„Kartais nesvarbu, kaip brangiai viskas padaryta, svarbesnė būna dainos perteikimo idėja, ir mes niekuomet nesugebame to padaryti.

Stebint mūsų pasirodymus, atrodo, kad nėra bendradarbiavimo tarp rūbų dizainerio ir vizualizacijų.  Net ir puikiausi rūbai prapuola „Eurovizijos“ scenoje. Reikia suprasti, kad tai yra milžiniškos erdvės ir apgalvoti, kas būtų matoma per televiziją.

Tai yra televizinis projektas, televizinis šou ir vizualizacija ten tikrai svarbi. Pvz., pernykštis švedo sprendimas buvo velniškai įdomus. Pati daina netapo pasauliniu hitu, bet vizualizacija jį išskyrė iš visų. Žinoma, matosi, kad atlikėjas scenoje yra patyręs, ir savo dainą konkurse jis atliko šelmiškai, bet ta vizualizacija nustebino labiausiai“, – dėsto pašnekovas.

Anot L. Vilkončiaus, nugalėtojas visuomet turi kažkuo išsiskirti. „Pvz., Austrijai atstovavusi Conchita Wurst. Buvo didžiulis pavojus, kad žmonės atsižvelgs į jos lytinę orientaciją, juk nepakantumo tokiems žmonėms yra dar labai daug, ir čia aš kalbu ne apie Lietuvą, o Europą ar pasaulį. Conchita laimėjo visų pirma todėl, kad turėjo gerą dainą, antra – moterišką tembrą, be to, buvo pasirinkusi tinkamą drabužį. Visi laimėtojai buvo kažkuo įspūdingi“, – tikina jis.

Muziko manymu, kitas pavyzdys galėtų būti švedų atlikėja Loreen, „Eurovizijoje“ dalyvavusi su neįprasta daina. „Tai nebuvo visiškai naujas formatas Europoje, bet tai buvo naujiena „Eurovizijoje“. Jos atlikimo maniera, judesys, tamsa, kurioje ji atliko tą dainą ir lėmė pergalę. Žinoma, visas mintis įgyvendinti padeda „Eurovizijos“ televizijos grupė, kuri dirba labai profesionaliai ir parodo žiūrovams reikiamus dalykus reikiamu metu“, –  sako kompozitorius.

L. Vilkončius mano, kad „Eurovizijos“ atrankoje dalyvaujantis atlikėjas turi turėti aiškią prodiuserinę mintį ir tikslą. Lietuvos atstovai tokią mintį turėjo vienintelį kartą, kai į didžiąją „Euroviziją“ važiavo Andrius Mamontovas ir „LT United“.

„A. Mamontovas nuo pat pradžių žinojo, ko nori, surinko tokių žmonių komandą, kuri negalėjo nelaimėti atrankos Lietuvoje. Jie atvyko su labai aiškiu sumanymu, todėl ir užėmė tokią aukštą vietą.

Iki pirmos vietos šiam pasirodymui trūko itin meistriško smuiko pragrojimo, kuris nustebintų žiūrovą ir jis pamanytų: „koks Paganinis su jais atvyko?“. Ir antras dalykas – Arnoldo Lukošiaus šokis, kuris nustebino lietuvius, nes jie pažįsta tą asmenį visiškai kitokį. Bet tas šokis nebuvo pritrenkiantis savo kokybe. Buvo per mažai ryškumo ir dramaturgijos, todėl tai nepadarė tokio įspūdžio europiečiams. Bet pas sumanymas ir daina suveikė“, – svarsto kompozitorius.

Nacionalinės atrankos dalyvių pasirodymus stebi ne tik televizijos žiūrovai, lietuviškoji komisija, bet ir užsienio ekspertai. L. Vilkončiaus manymu, Lietuvos ir užsienio komisijos nuomonės išsiskiria dėl to, kad užsieniečiai pasirodymus žiūri atskirai, o ne kartu su komisija ir po pasirodymų nediskutuoja. Be to, skiriasi ir muzikiniai skoniai.

„Yra didelis skirtumas tarp to, ką mėgsta didžioji dalis lietuvių ir tarp to, ką mėgsta Europa. Juk Europos hitai nebūtinai būna hitai Lietuvoje.

Ir vis tik manau, kad sprendimas išklausyti užsienio komisijos nuomonės yra geras. Lietuviai pateikia visų keturių vertintojų sutartinę nuomonę po diskusijos. Manau, kad tai turi poveikį mūsų auditorijai, nes jie pamato, kaip atlikėjus vertina užsieniečiai“, – sako L. Vilkončius.