Ragana prisistatė slapyvardžiu Uriens Tiranna. Ji teigė, kad šį vardą gavo iš tamsiosios deivės Uriens, su kuria dirbo kurį laiką. Ragana teigė, kad šios deivės energijos jai yra itin artimos.

Kerais ir burtais U. Tiranna užsiėmė nuo pat vaikystės, mat gimė šeimoje, kurioje šios galios perduodamos iš kartos į kartą.

Magijos kelionę moteris pradėjo dar būdama 8-10 metų mergaite. Tuo metu ji praktikavo ateities būrimą, pasitelkdavo kortas.

Sulaukusi 15 metų mergina pati išmoko naudotis Taro kortomis, dar iki šių dienų tebesimoko naujų būdų, kaip per šias kortas kuo tiksliau perduoti žmonėms tai, ką sako kiti pasauliai ar dvasios.

„Tikiu, tą dariau visą gyvenimą, tiesiog skirtingu metu mokiausi skirtingus dalykus“, – teigė U. Tiranna.

Nenugalimos ir paslaptingos jėgos

Taro kortos yra pačios galingiausios magijos kaladės. Ypač ta, kuri pavaldi tamsesnėms jėgoms, turi ugnies stichijos galios.

Tačiau moteris pabrėžė, kad dirba ir su kitais elementais.

„Dirbu ir su visais kitais elementais. Tikrai turiu dovaną ateities spėjimui, galiu tą padaryti su bene viskuo.

Ateitį matau ir krištolo dubenyje, turiu tiek tradicišką, tiek obsidiano. Ateitį įžvelgiu ugnyje, vandenyje. Esu įgudusi dirbti su švytuoklėmis, Taro ir Orakulo kortomis, keltiškomis ir šiaurietiškomis runomis, kaulais“, – pasakojo U. Tiranna.

Moteris teigė, kad geba komunikuoti su dvasiomis, įskaitant ir mirusiuosius. Tą ji daro pasitelkdama dvasinius kanalus, jungiančius žmogiškąjį ir dvasinius pasaulius.

Raganos altorius ir ceremoninis durklas. Asmeninio archyvo nuotr.

Jai nesvetimi ir kiti burtai.

„Kuriu savo pačios kerus, ritualus, kuriuose įtraukiamos, arba ne, dvasios. Gebu pritraukti meilę, užtikrinti apsaugą, panaikinti prakeiksmus, pritraukti materialinę gerovę, dirbu ir astralinėje plotmėje“, – dalijosi U. Tiranna.

Ji teigė, kad dirba ir su čakromis, gali tikrinti energetikos sluoksnius, juos be vargo mato. Negana to, ragana, pasitelkusi galias, geba sužinoti informaciją apie žmones.

„Dirbu ir su sapnų kerais, galiu suaktyvinti įvairias liaukas žmonių kūnuose. Esu ir Reiki energetikos meistrė, specializuojuosi ugnies stichijoje, nesvetima ir pragariška Reiki energija“, – tvirtino U. Tiranna.

Asmeninės naudos ir dvasių apsauga

Paklausta, ar yra pasitelkusi ritualus ar magiškus objektus, kad gautų naudos sau, ragana sakė, jog teko užsiimti ir tuo.

„Labai myliu savo Athame (ceremoninis durklas), jį naudoju išvyti piktoms dvasioms, šis įrankis labai tinka užsispyrusioms būtybėms.

Esu pasitelkusi ir savadarbius kerus, kurių pagrindas – šiauriečių runos ir kraujo magija.

Pagrindiniai raktažodžiai čia yra vanduo ir ugnis, vyriška ir moteriška energija, seksualinis veržlumas, vedybos ir meilė, balansas, sėkmė ir apsauga

Apsaugai labai mėgstu naudoti turkiškąjį mėlynos akies simbolį, dar pasitelkiu savo draugiškų dvasių-vedlių pagalbą“, – teigė moteris.

U. Tiranna tikino, kad nešioja apkerėtus papuošalus, dėl įvairių priežasčių ir paskirčių. Ji patarė, esą keraminis indas yra labai geras daiktas ateities būrimui, puikiai perduodantis informaciją iš kitos pusės. O štai žvakės – jos naudingos viskam.

„Visai neseniai atradau kamertono šakes. Jos yra labai greitas ir efektyvus būdas išvalyti kambario energiją, tinka išvalyti ir čakroms, bene iš karto jas subalansuoja. Visa tai ypač puikiai daro aukštesnių vibracijų kamertono šakės“, – mokė U. Tiranna.

Joninių tradicijos ir tragiški mitai

Joninės – svarbi diena ne tik krikščioniams, mat tai yra Jono Krikštytojo gimimo diena, tačiau ir tiems, kuriuos domina magija.

„Pagrindiniai raktažodžiai čia yra vanduo ir ugnis, vyriška ir moteriška energija, seksualinis veržlumas, vedybos ir meilė, balansas, sėkmė ir apsauga.

Po šios nakties dienos taps vis vangesnės, dienoms trumpėjant pamažu viską perims tamsa. Joninės yra vaisingumo, įtakos, jėgos, džiaugsmo ir meilės šventė.

Raganos Taro kortos. Asmeninio archyvo nuotr.

Tradiciškai, slavų kultūroje, tai yra laikotarpis, kai reikia džiaugtis mylinčia moters energija, priešingai nei galų šventei Bjeltenei, kur garbinamas vyriškumas“, – dėstė ragana.

Ji teigė, kad per Jonines moteriška energija susijungia su vandens stichija – emocijomis ir seksualine energija. Pats tradiciškiausias būdas švęsti Jonines – išsimaudyti vandens telkinyje – pavyzdžiui, upėje, ežere ar krioklyje.

Įprastai per šią šventę būna uždegami laužai, moterys dėvi gėlių vainikus arba vainikus su uždegta žvake paleidžia į vandenį.

„Yra slaviškas mitas apie dvynius dievus Kupala ir Kupalo. Būtent jie yra šventės objektai. Pačioje seniausioje mito versijoje pasakojama, kad šiuos dvynius dievus vaikystėje išskyrė. Kupala, beklausant kaip paukštis gieda džiaugsmingą (arba graudulingą, yra kelios versijos) giesmę, buvo pagrobta ir išvežta nuo tėvų ir brolio.

Po daugelio metų brolis ir sesuo susitinka, tačiau neatpažįsta vienas kito ir įsimyli. Po to, kai jie susituokė, dievai pamatė, kad kažkas čia ne taip ir įsimylėjėliams pasakė, kad jie yra brolis ir sesuo.

Ši žinia juos taip įskaudino, kad jie nusižudė. Kupala nusiskandino, o Kupalo susidegino gyvas. Dievams buvo liūdna, kad taip baigėsi įsimylėjėlių istorija, tačiau žmogiškų kūnų jiems grąžinti negalėjo.

Tuomet dievai brolį ir sesę pavertė mėlynai geltona gėlyte. Įdomu tai, kad jie gimė ir mirė per Jonines“, – pasakojo U. Tiranna.

Joninių kerai

Tradiciškai, vyrai turėtų peršokti per laužą, kad prišauktų sėkmę. O merginos, kaip minėta, turėtų pinti gėlių vainikus, galvodamos apie džiaugsmą ir meilę, o tuomet juos plukdyti upe.

„Tuomet vyrai gaudo vainiką, kuris yra arčiausiai, o tada bėga į krūmus kartu su vainiką nupynusia mergina“, – tikino ragana.

O, pasak jos, pats geriausias burtas per Jonines, – paimti žvakę, išteptą rožių aliejumi arba aplink ją pribarstyti rožės žiedlapių, ir sudeginti. Tai turėtų prišaukti meilę sau.