Senos „Dobro“ gitaros skambesys, ryžtingi tūbos bei ritmiški būgnų garsai „Dèlgres“ kūryboje atveria kanalus tarp istorijos, muzikos šaknų ir bliuzo maršrutų.

„Dèlgres“ sudaro vokalistas ir gitaristas Pascal Danae, būgnininkas Baptiste Brondy bei didelio išskirtinumo grupės bliuzui suteikiantis Rafgee, grojantis siuzafonu. Šis didingas iš Naujojo Orleano kilęs instrumentas priverčia šokti visus – net prarastas sielas. „Dèlgres“ trio rezultatas – galingas naujos kartos ir atviras pasauliui delta bliuzas, kupinas gilios pamatinės muzikos, intymiai bei tuo pačiu universaliai sutinkančios Karibų bėdas. Šiuolaikinis grupės skambesys lyginamas su Ali Farka Toure, „Tinariwen“ ir „The Black Keys“.

Grupės įkūrėjas Pascal Danae savo pirmąją gitarą į rankas paėmė būdamas 15-os metų, taip pradėdamas muzikinę kelionę po pasaulį, kurios metu viena scena dalijosi su gerai žinomais atlikėjais: Harry Belafonte, Neneh Cherry, Peter Gabriel, Gilberto Gil, Youssou N‘Dour, Ayo, įrašė duetus kartu su „Morcheeba“, Richard Bona, Souad Massi, Yael Naim, Asa ir Mayra Andrade (jai parašė singlą „We used to call it love“).

„Neatsiejamas nuo istorijos“

Išskirtinis Pascal Danae braižas, apjungiantis kreolus, Vakarų Afriką, roką ir delta bliuzą, per septynerius Londone pragyventus metus padarė jį paklausiu muzikantu. Grįžęs į Paryžių, jis įrašė pirmąjį solinį akustinį albumą „London – Paris“ (2007 m.), kurį prodiusavo kartu su Jack Guy iš grupės „INXS“, albumas „Riviere Noire“ buvo išrinktas geriausiu world muzikos albumu 2015 m. „Victoires de la musique“ apdovanojimuose (tai Prancūzijos „Grammy“ apdovanojimų atitikmuo).

Pavadinimas „Dèlgres“ yra „neatsiejamas nuo skaudžios Gvadelupos (salynas rytinėje Karibų jūros dalyje, Prancūzijos užjūrio regionas) istorijos ir diktuoja pagrindinę mūsų kūrybos temą“ – teigia grupės įkūrėjas Pascal Danae. 1802 m., praėjus vos aštuoneriems metams po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, Napoleonas Bonapartas grąžino vergiją Prancūzijos kolonijose. Vienoje jų – Gvadelupoje afrikiečių kilmės pareigūnas Louis Delgrès, kurio pavarde pasivadino grupė, tapo pasipriešinimo judėjimo prieš vergovę vadu, tam paaukodamas savo gyvybę. Mirus Louis Delgrès ir jo šalininkams, Gvadelupoje prasidėjo nuožmi priespauda, tūkstančiai žmonių buvo ištremti. Nemaža jų dalis pateko į Luizianą – bliuzo gimtinę.

Kūryba apie tremtinius

Kaip teigia grupės įkūrėjas: „Šių žmonių likimas mums itin artimas ir giliai išjaustas – mano šeima yra kilusi iš Gvadelupos. Tad kūryba yra apie visus tremtinius, bėgusius nuo represijų į Ameriką – vietą, kur oras vis dar vibruoja paslaptingo bliuzo, pašnibždėto sutemose, aromatu. Bei prisiminimai apie daugumos seniai užmirštus, bet širdyje tebegyvenančius herojus: tėvus, motinas, brolius, pusbrolius ar draugus“. Viena jų buvo Louise Danae (Pascal Danae protėvė), kuri 1841 m., būdama 27-erių, kartu su savo trimis vaikais išsilaisvino iš vergijos.

„Dèlgres“ muzikoje susipina dainos, šokiai ir ašaros dėl paklydusių Naujojo Orleano sielų. Grupės bliuzas yra garsus šūksnis, nykimo ir tuo pat metu kovos bei vilties skambesys. Tai pasaulyje sparčiai populiarėjanti grupė, kuri iš karto sulaukė muzikos kritikų, prodiuserių, vadybininkų dėmesio. Šiam trio yra žadama pasaulinė sėkmė ir prestižiniai apdovanojimai. Po sėkmingų pasirodymų didžiausiose muzikos konferencijose, ši grupė į savo turą įtraukė ir Lietuvą, kur surengs net tris pasirodymus: kovo 2 d. Vilniuje, Keistuolių teatre, kovo 3 d. Palangoje, klube „Ramybė“ ir kovo 4 d. Kaune, „Renginių Oazėje“.