Tūkstantmečio šventės proga Lietuva turės unikalią galimybę pamatyti garsiuosius Kvedlinburgo analus – metraštį, kuriame 1009 m. pirmą kartą paminėtas mūsų šalies pavadinimas.

Ne galima, o būtina!

Tris nepaprastos reikšmės tarptautines parodas rytoj Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) atidarys Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

"Jau vienos iš šių parodų atkeliavimą į Lietuvą būtų galima vadinti šimtmečio įvykiu. O mums pavyko pristatyti net tris unikalias parodas. Jei sakytume, kad "Baltų meną" ar "Vavelį Vilniuje" turėtų pamatyti dauguma lietuvių, parodą "Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose" tiesiog privalo pamatyti kiekvienas Lietuvos pilietis. Tai – Lietuvos istorija, realūs dokumentai, o ne vizija. Apie Kvedlinburgo analus, Gedimino laiškus, Nepriklausomybės atkūrimą visi mokomės mokykloje, o tai – unikali proga savomis akimis išvysti šiuos dokumentus. Kiekvienas turime tuo didžiuotis", – kalbėjo Lietuvos archyvų departamento direktoriaus pavaduotojas Viktoras Domarkas.

Paroda "Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose" apima beveik 200 įvairių istorijos šaltinių: rankraščių, istorijos dokumentų, leidinių, žemėlapių, spaudinių ir kt. 64 dokumentai, iš kurių 46 – originalai, specialiai parodai atvežti iš Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos, Vatikano ir kitų šalių archyvų ar bibliotekų. Kiti atrinkti iš Lietuvos archyvų, bibliotekų ir muziejų fondų.

Taip pristatoma Lietuvos valstybės tūkstantmečio raida – nuo pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo 1009 m. Kvedlinburgo analuose iki Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės integracijos į NATO ir ES dokumentų.

Svarbiausiasis dokumentas ir Lietuvos Tūkstantmečio "kaltininkas" – Kvedlinburgo analai – į Vilnių atskraidinami šiandien. Tiesa, tai ne XI a. originalas (jis neišliko), o vienintelis XVI a. darytas metraščio nuorašas. Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojami Gedimino laiškai, Krėvos sutarties ir Liublino unijos aktai, Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, tautinio atgimimo dokumentai, Kovo 11-osios aktas ir kt.

"Paroda buvo rengta net trejus metus, bendradarbiauta su 29 šalimis. Galiu drąsiai teigti, kad nei artimiausią dešimtmetį, nei artimiausią penkiasdešimtmetį tokio įvykio Lietuvoje nebus", – sakė V.Domarkas.

Paroda veiks iki spalio 4 d.

Bendros istorijos aidai

Lietuvos tūkstantmečiui skirtą Vavelio parodą organizatoriai tikėjosi eksponuoti Valdovų rūmuose, bet neišėjus jų baigti, ekspoziciją nuspręsta perkelti į Taikomosios dailės muziejų.

"Vertingiausi parodos eksponatai – žymieji Žygimanto Augusto gobelenai, puošę ir Vilniaus rūmus. Visi eksponatai buvo atrinkti atsižvelgiant į bendrą Lietuvos ir Lenkijos istoriją, bendrus valdovus. Noriu atkreipti dėmesį į įspūdingą koklių kolekciją – Krokuvos rezidencijos kokliai tokie pat, kaip rasti Vilniuje – Valdovų rūmų", – parodą "Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos" pristatė kuratorė Dorota Gabrys iš Krokuvos.

Ekspozicija, veiksianti irgi iki spalio 4 d., apima XIV–XVIII a. ir pristato Vavelio pilies raidą, jos šeimininkus nuo pirmųjų Gediminaičių Jogailaičių valdovų. Laikotarpis baigiasi Abiejų Tautų Respublikos žlugimu. Parodoje – daugiau nei 100 autentiškų eksponatų: mažosios architektūros ir plastikos liejinių, fotografijų, Lietuvos ir Lenkijos valdovų, didikų portretų rinkinys, medalių kolekcija, lobyno vertybės, ginklai, įvairūs radiniai ir kiti taikomosios dailės kūriniai bei unikalios lituanistinės vertybės.

Baltų meno blyksniai

Trečioji tarptautinė paroda – "Baltų menas". Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas pabrėžė, kad tai – pirmoji baltų meno paroda pasaulyje. Joje pristatoma daugiau kaip 700 baltų meno pavyzdžių – ne tik smeigtukai, segės, karoliai, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės papuošalai.

Iš 25 Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Vokietijos muziejų atgabenta daugiau nei 50 būdingiausių, didžiausios meninės vertės senųjų graviūrų, šiuolaikinių piešinių, skulptūrų, grafikos ir tapybos darbų.

"Parodos sumanymas buvo ne tik pristatyti senąjį baltų meną, bet ir pažvelgti į jį šiandienos menininkų akimis. Todėl, be neįkainojamų parodos eksponatų, bus surengta menininkų, interpretuojančių baltiškąją kultūrą, jos ženklus, simbolius, paroda", – aiškino parodos kuratorius Vilniaus dailės akademijos profesorius Adomas Butrimas. Iki spalio 15 d. veiksiančioje parodoje bus galima įsigyti menininkų darbų: baltiškų papuošalų kopijų, jų interpretacijų, taip pat palaidinių, rankinių, dėlionių ir kitų originalių dirbinių, atspindinčių senąsias baltų tradicijas.

Unikalioms parodoms paminėti išleistas išsamus iliustruotas "Baltų meno" parodos katalogas su mokslininkų straipsniais lietuvių ir anglų kalbomis, nedidelis katalogas-vadovas po "Baltų meno" ekspociziją, knygos "Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos" ir "Lietuvos Tūkstantmetis".