Meilė Madride

Pabaigusi studijas Kaune, Liucija išvyko į Ispaniją atlikti mainų programos "Erasmus" praktikos. "Pirmąją praktiką atlikau nedideliame tradiciniame Ispanijos miestelyje, o antrąją – sostinėje Madride, pačioje miesto širdyje", – pasakoja L. Galinytė.

Madride ji apsigyveno viename dideliame bute su kitais įvairiataučiais "Erasmus" ir Ispanijos studentais – tai populiaru, nes didelio buto nuomininkai įžvelgia pranašumų: taip sutaupomi pinigai ir susipažįstama su naujais žmonėmis.

"Taip ir susipažinau su tada dar būsimu mano vyru – mes gyvenome viename bute", – apie pažintį su antrąja puse kalba Liucija.

Pusiau amerikietis, pusiau salvadorietis iš Prienų kilusios Liucijos vyras Anthony Hazelwoodas tada buvo studentas. Dažnai  besišypsanti mergina prisimena, kaip juos tarsi užbūrė Madrido kultūra, žmonės ir nesibaigiančios pramogos.

Maždaug po pusės metų pora persikėlė gyventi kartu į atskirą butą be jokių kambario kaimynų.

Apie vestuves – greitai

"Ispanijoje gyvenome kiek ilgiau nei metus, kartu esame pusantrų metų, o susituokę – penkis mėnesius", – paaiškina Liucija.

Paprasčiausiai abu jautėme, kad negalime vienas be kito, todėl mums santuoka atrodė labai natūralus dalykas.

"Žinau, žinau, dabar daug kas sakytų: oi, kiek mažai laiko kartu praleido, dar nieko nežino apie santykius, dar jauni, dar reikėjo padraugauti... – juokiasi ji. – Bet kartais pasižiūriu į poras, kurios jau dešimt metų kartu, nesusituokusios, amžinai pykstasi, netrūksta intrigų, ir tikrai neatrodo, kad jos apie santykius žino daugiau nei mes."

"Jei atvirai, – kalba Liucija, – mes apie santuoką pradėjome kalbėti po poros draugystės mėnesių. Paprasčiausiai abu jautėme, kad negalime vienas be kito, todėl mums santuoka atrodė labai natūralus dalykas, kuris tik dar labiau sutvirtino mūsų santykius."

Karštas kraujas

Liucija prisimena, kaip nuo pat draugystės pradžios sutapo abiejų vertybės, požiūriai ir norai.

"Jis mane sužavėjo begale dalykų, bet labiausiai turbūt pakerėjo nuostabia širdimi, nuoširdumu ir išmintimi. Juk žinote, kaip būna, kai sutinki žmogų ir tiesiog pajunti, kad pažįsti jį daugelį metų. Mums buvo būtent tokia situacija", – pasakoja ji.

Lietuvė mano, kad tie, kurie sako, jog dalytis gyvenimu su kitos tautybės vyru gali būti sudėtinga, klysta, nes viskas priklauso ne nuo kilmės, bet nuo abiejų žmonių charakterio.

"Kadangi mano vyras pusiau amerikietis, pusiau salvadorietis, jis turi tiek karšto salvadorietiško, tiek kiek šaltesnio amerikietiško kraujo. Jo temperamentas ugningas ir stiprus, bet jis turi puikią savybę – gali greitai nusiraminti. Mes abu esame už tai, kad vietoj didelių kivirčų geriau atsisėstume ir pasikalbėtume, būtume atviri vienas kitam. Tad kažkokio ypatingo skirtumo tarp mūsų dėl jo temperamento nejaučiu. Mano tėtis, nors ir grynas lietuvis, jokio maišyto kraujo neturi, bet yra labai temperamentingas", - pastebi Liucija.

Maistas ir pramogos

Kai baigė mokslus Madride, tada dar tik būsimas Liucijos vyras išvyko namo į Majamį, o ji grįžo į Lietuvą.

"Lietuvoje turėjau susitvarkyti vizos dokumentus, kad JAV galėtume susituokti. Vizos procesas užtrunka gana ilgai, bet mes dokumentus pradėjome tvarkyti dar būdami Ispanijoje. Taigi, po poros mėnesių išsiskyrimo vėl buvome kartu, tik šį kartą – Jungtinėse Valstijose", – pasakoja Liucija.

Vos atskridusi į Floridą, Majamį, ji iš karto jį įsimylėjo. "Spalį Lietuvoje buvo šalta, niūru, o Majamyje žydėjo gėlės, buvo karšta ir saulėta... – prisimena Liucija. – Ten gyvenome apie penkis mėnesius,  visą tą laiką buvo galima nuolat lepintis saule, paplūdimiais, baseinu, įvairiomis išvykomis gamtoje."

"Tuo metu ir pasiryžau pradėti rašyti tinklaraštį ne tik apie maistą, bet ir apie įspūdžius JAV", – apie savo naują aistrą pasakoja Liucija.

JAV pranašumai

Neseniai pora persikėlė gyventi į Sietlą, Vašingtoną. Liucija sako, kad ten aplinka, klimatas ir žmonės jai labai primena Lietuvą. "Vienintelis skirtumas, kad niekas lietuviškai nekalba. Šiuo metu esu intensyviai užsiėmusi savo tinklaraščio kūrimu, tad daug laiko praleidžiu rašydama, ieškodama naujų idėjų, gamindama, fotografuodama, redaguodama nuotraukas. Noriu pažinti Vašingtoną, todėl su vyru dažnai aplankome vis kokią nors naują vietą", – pasakoja ji ir priduria, kad šiuo metu tvarko reikiamus dokumentus, kad galėtų įsilieti ir į darbuotojų gretas.

Liucija sako, kad JAV ją labiausiai žavi pasididžiavimo verta bet kurioje sferoje vyraujanti aptarnavimo kultūra, kiekvienos valstijos unikalus gamtos grožis, pramogų įvairovė, daugeliu atžvilgių mažesnės kainos nei Lietuvoje ir didelės labai skanaus maisto porcijos.

Juk žinote, kaip būna, kai sutinki žmogų ir tiesiog pajunti, kad pažįsti jį daugelį metų.

Geriausias kritikas

Liucijai ruošti maistą – tikras malonumas, bet ji juokaudama sako, kad jeigu vyktų labiausiai virtuvėje nieko nenutuokiančio vyro rinkimai, jos Anthony tikrai pretenduotų į trejetuką.

"Jis virtuvėje suktis išvis neturi jokio noro, o ir būtinybės nėra. Tačiau iš jo esu išmokusi pagaminti du išskirtinai gerus patiekalus. Pirmasis: supjaustytas neprinokęs mangas su druska ir citrinų sultimis. Tai labai tradiciškas dalykas Salvadore. Antrasis: baltos duonos riekė, sutepta riešutų sviestu ir džemu. Negalima įsivaizduoti JAV virtuvės be šio sumuštinio. Man visai gerai, kad jis nemėgsta gaminti, nes man virtuvėje patinka suktis pagal savo taisykles, tada, kada noriu, ir taip, kaip man patinka", – neslepia jauna moteris.

Liucijos vyras nėra kulinaras, tačiau jis gali vadintis tikru maisto kritiku.

"Jis visada atvirai pasakys, kas skanu, kas nelabai, o ko išvis geriau daugiau nebegaminti. Dar papasakos, kokio ingrediento trūksta ar ko yra per daug. Todėl savo receptus patobulinu būtent su jo pagalba", – sako Liucija.

Lietuvos nepasiilgsta

Liucija džiaugiasi, kad jos sutuoktinis labai mėgsta lietuvišką virtuvę. "Bent viename iš praeitų gyvenimų jis turėjo būti lietuvis, nes lietuvišką virtuvę tiesiog dievina. Valgo pačius įvairiausius lietuviškus patiekalus, pradedant šaltibarčiais, kugeliu, baigiant silke... Net kraujines dešras mėgsta. Jis tik niekaip nesupranta, kodėl mes šaltibarčius šaltus valgome. Juos mikrobangų krosnelėje šildosi – jam taip skaniau!" – šypsosi ji.

Dažnai savo tinklaraštyje Liucija rašo apie tradicinius lietuviškus patiekalus, tačiau sako, kad Lietuvos nepasiilgsta.

"Savo tinklaraštyje esu parašiusi, kad save laikau pasaulio gyventoja, todėl ilgesio Lietuvai nejaučiu. Galbūt šiek tiek ilgėjausi namų, kai tik išvykau, nes laukė svetima vieta, reikėjo apsiprasti, bet dabar ilgesio jausmas manęs neužplūsta net per šventes. Dabar kaip namuose jaučiuosi Ispanijoje ir Floridoje. Abiejose vietose mane turbūt labiausiai žavi ispaniška ir Lotynų Amerikos kultūra bei, žinoma, klimatas. O štai mano vyras norėtų dirbti Lietuvoje, jam labai patinka mūsų kultūra, žmonės, aplinka, orai ir net valgiai", – šypsosi Liucija.