Dailininkas Arvydas Poška po nemenkos pertraukos sugrįžęs į keramikos pasaulį šiuo metu Kauno fotografijos galerijoje eksponuoja savo darbų parodą.

1988 m. Vilniaus dailės akademijos Keramikos fakultetą baigęs A.Poška netruko įsilieti į aktyvų kūrybinį gyvenimą. Sėkmingai pasirodęs respublikinėse ir tarptautinėse parodose ir užsirekomendavęs kaip progresyvus kūrėjas, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių paliko keramiką nuošalyje ir 18 metų darbavosi dizaino srityje.

„Keramika – brangus hobis, – liūdnai konstatuoja menininkas. – Iš pradžių kažkiek buvo užsakymų ir iš jų buvo galima kažkaip verstis, o netruko ateiti laikas, kai plūstelėjo gaminiai iš Kinijos, papuošti visokiais lipdukais, deja, jie buvo pigesni ir užsakovus tenkino“.

Taigi nemažai keramikų ėmė ieškoti srities, kurioje galėtų išgyventi, A.Poška pasuko į dizaino sritį.

Vis dėlto ilgesys keramikai, profesiniai įgūdžiai niekur nedingo, o susapnuotos, mintyse nesiliaujančios gimti formos ir kompozicijos niekada nedavė ramybės, kita vertus, į dizaino sritį šiuo metu įsilieja jauni greitai, be didelių skrupulų dirbantys jaunuoliai.

„Metų jau šiek tiek turiu, – šypsosi menininkas, – norisi susikaupti ties širdžiai miela kūryba, o jei pradėsiu kalbėti apie keramiką, tai, bijau, kad ir nebesustosiu“, – sako Romualdo Požerskio albumo „Mažasis Alfonsas“ dizaineris A.Poška, šiuo metu iš rankų nebepaleidžiantis molio.

Neseniai vėl sugrįžęs į keramikų gildiją, dailininkas aktyviai dalyvauja simpoziumuose, parodose, savo kūryba patvirtindamas šiuolaikinį kultūrinio konteksto kintamumą.

Kaip pastebi menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė, dailininko kuriama architektoniškų formų keramika intriguoja prasminiais kodais, matomo ir nematomo pasaulio pajauta.

Kūryboje A.Poška remiasi tiek į individualias, tiek į bendruomenines vertybes, raiškia menine kalba išsakydamas savo potyrius. Jo sukurta keramika intriguoja prasminiais kodais, matomo ir nematomo pasaulio pajauta, patraukliomis formomis, savita stilistika, įtaigiais spalviniais deriniais, kruopščiu techniniu atlikimu.

Beje, prie A.Poškos abstrakčių formų, lakoniškos minties minimalistinių kūrinių pavadinimų nerasime, paroda – taip pat be pavadinimo: „Nenorėjau žiūrovo įpareigoti kažką konkretaus matyti, – prie savo kūrinių stabtelėja keramikas, – kad jis galėtų įžvelgti tai, ko reikia būtent jam, pats užbaigtų mintį, remdamasis savo, o ne mano, patirtimis.“

Iš pirmo žvilgsnio paprastos, neįmantrios, tačiau stilistiškai švarios A.Poškos kūrinių formos išgrynina mintį, kurios užuomazga, akivaizdu, – tyloje, harmonijos paieškose, ramiuose, nors skaudokuose vidiniuose atradimuose. „Mane ypač traukia forma, kurios pabaigą sunku nuspėti“, – pakomentuoja dailininkas, apžvelgdamas naują tarpsnį savo gyvenimo ir kūrybos kelyje.

Kas? A.Poškos keramikos darbų paroda.

Kur? Kauno fotografijos galerijoje.

Kada? Veikia iki vasario 28 d.