Nauji iššūkiai darbdaviams

Lietuvoje stiprėja darbuotojų kaitos tendencija. Vis didesnę įdarbinimo rinkos dalį šiandien užima vadinamosios Millenium kartos atstovai, kuriems įprasti įdarbinimo principai negalioja. Naujos kartos darbuotojai reikalauja iš darbdavių naujo požiūrio: tikisi patrauklios ir malonios patirties darbe, o to neradę keičia darbovietę.

"Kad nekiltų minčių ieškoti kito darbo, darbuotojai turėtų būti skatinami įsitraukti į įmonės gyvenimą, bendrauti tarpusavyje. Vadovai, atsižvelgiantys į tokius poreikius, skatina bendras veiklas ir imasi iniciatyvų gerinti darbuotojų emocinę savijautą darbe", – įvardija naujuosius iššūkius darbdaviams S.Ustinavičienė ir pasidžiaugia, kad vis didesnei daliai verslo atstovų svarbiausia įmonės vertybe tampa darbuotojai.

Kasmet vis populiarėja įmonių renginiai – įvairios šventės, vakarėliai, įmonių sukaktys, susibūrimas per Kalėdas ar Naujuosius, profesinių progų paminėjimai. Naujausia tradicija – komandos formavimo renginiai, padedantys suderinti profesinius mokymus su pramogomis.

"Tokių renginių dalyviai – ne pavaldiniai ir vadovai, o tiesiog žmonės, siekiantys bendro tikslo. Betarpiškas bendravimas motyvuoja geriau dirbti, didina lojalumą įmonei, leidžia pasijusti vertinamiems. Veržlus XXI a. ragina mus skubėti, o mes padedame jį pristabdyti ir sukuriame galimybę drauge pasidžiaugti gražiomis akimirkomis", – įžvelgia ir daugiau tokių renginių pranašumų jų organizatorė.

"Ką tu, blondine, gali?"

"Net ir scenos danguje, – juokiasi Sonata, paklausta, ko šiuose renginiuose pageidauja įmonių vadovai. – Šiandien užsakovai išlepinti pasiūlos, dažnai sulaukiame prašymų, kad "būtų, kaip dar niekur nebuvo". Pasirenkamos ne tik teminės šventės su stilizuota apranga, dekoracijomis, bet ir netradicinė aplinka. Teko rengti įmonių šventes geležinkelio stoties perone, net ir užsienyje – Ispanijoje, Turkijoje."

Ausis užkliūva už išsakytos minties apie didelę renginių organizatorių pasiūlą. Kaip pavyksta išsilaikyti tokioje nuožmioje rinkoje moteriai, kurią kai kas prisimena kaip televizijos projekto "Misis Lietuva 2010" dalyvę?

"Aš šiame versle – ketveri metai. Nelengva, nes konkurencija – didžiulė. Neseniai sužinojau, kad per metus šalyje įsikuria apie  šimtas renginių organizavimo firmų. Suprantama, kad kiekvieną dieną jauti konkurentų alsavimą į nugarą, – susitaikė su realybe įmonės vadovė, bet negali susitaikyti su patiriama diskriminacija dėl lyties ir žinomumo. – Net ir dalyvaujant konkursuose juntama nuostata: ką tu čia, blondine, padarysi?! O jei tik konkurse dalyvauja vyras, ir dar žinomas, be jokios abejonės, jis laimės."

Vis dėlto Sonata pasidžiaugia, kad situacija pamažėle keičiasi į gera. "Mus pradeda vertinti. Kuo sudėtingesnės sąlygos, tuo labiau džiugina, kai iš kiekvienos įtemptos situacijos gali išeiti pakelta galva, nes padarei, ir padarei gerai!"

Svarbus sprendimas

Trijų diplomų savininkė tikina, kad šiame darbe reikia įvairių žinių. "Kuo arčiau keturiasdešimtmetis, tuo labiau suprantu, kiek daug ko dar nežinau", – šypsosi Sonata, pasižadėjusi mokytis ir oratorystės meno.

Labai praverčia pirmoji profesija – lietuvių kalba ir literatūra, kurios pagrindus įgijo Vytauto Didžiojo universitete. Link šių mokslų pastūmėjo polinkis į literatūrinę kūrybą – rašė eiles, dienoraščius.

Niekada negali parodyti, kad tau sunku, kad pavargai, – privalai šypsotis!

"Dabar rašau scenarijus. Tai kita poezijos rūšis", – juokiasi S.Ustinavičienė, dar turinti fizinio lavinimo, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinių klasių ugdymo mokytojos diplomus, įgytus Kūno kultūros institute ir Šiaulių universitete.

20 metų Kaune gyvenanti moteris savo žemaitiškas šaknis brangina. Įgimtas užsispyrimas padeda įveikti kliūtis. O jų būta nemažai, kai su vyru Tadu nutarė, kad nenori valdiškų darbų – kurs savo gerovę patys. Sonatos pasirinkimas sukosi apie tą patį – renginių organizavimas, vaikai.

"Kai gimė pirmagimė Gustė, supratau, kad turiu derinti darbą su motinyste, – pasakoja apie prieš 13 metų priimtą sprendimą, dėl kurio neišgailėjo ir gimus antram vaikui. – Darželio auklėtoja dirbau, kol paaugo abu vaikai. Kadangi neturėjau reikiamo išsilavinimo, teko mokytis. Viskas pravertė. Po kurio laiko jau ir pati įkūriau vaikų darželį, mergaičių grožio mokyklą. Greta to vedžiau renginius."

Veiklos energingai moteriai netrūko, tačiau suprato, kad vienodai sėkminga visur nebus. Pasirinko tai, kas arčiausia širdies, – renginių organizavimą.

Būtinos perkrovos

Sonatą juokina aplinkinių požiūris, esą tai ne darbas, o nesibaigianti šventė. "Taip, mes dažnai darbo reikalais keliaujame į užsienį, o ir darbe nuolatos būname šventiškoje aplinkoje. Tačiau tam, kad sukurtum šventę kitam, tenka gerokai pavargti. Ir niekada negali parodyti, kad tau sunku, kad pavargai, – privalai šypsotis!"

Vasara ir žiema, kalėdinis laikotarpis, – sunkiausi metų laikai. "Tuomet tenka per mėnesį daugiau nei dešimt didelių renginių suorganizuoti. Kai kurie skirti daugybei žmonių – net iki tūkstančio, – pasakoja Sonata, kurios darbų grafikas ne mažiau įtemptas nei versle sėkmingai besisukančio vyro. – Štai šį savaitgalį turėjau tris renginius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ir kai tuo pačiu metu turi būti on line trijose skirtingose vietose, kažkurią akimirką suvoki: viskas, nebegaliu..."

Tokias akimirkas Sonata vadina perkrovomis. Tuomet abi su kolege važiuoja į SPA, padeda į šalį telefonus, nebendrauja net ir tarpusavyje – sportuoja, maudosi, lepinasi masažais.

Keliautojų šeimynėlė

O kaip prie tokio tėvų darbo ritmo prisiderina vaikai? "Jei ne vyro mamos pagalba, sunkiai išsiverstume, – pripažįsta dviejų vaikų mama. – Doviui šiandien septyneri, jis – geriausias močiutės draugas. O Gustė labai dažnai prašosi, kad paimčiau ją į darbą. Visą laiką bandžiau įrodyti, kad vaikai neturėtų perimti tėvų pasirinkimo. O dabar pati stebiuosi, kaip dukra atkartoja mane. Jai patinka viskas, ką aš darau."

Net ir per namų šventėse Gustė pavaduoja mamą. "Ji tokia išradinga, tiek visko prigalvoja. Būna labai smagu", – džiaugiasi Sonata ir tikisi, kad ateityje pasirinkusi gyvenimo kelią dukra bus tokia pat laiminga, kaip ir ji.

"O dėmesio trūkumą su kaupu kompensuojame kartu keliaudami. Nors ir kelioms dienoms, bet labai dažnai išvažiuojame automobiliu kur nors į Europą", – atveria dar vieną geros nuotaikos ir energijos šaltinį S.Ustinavičienė.