Neseniai iš viešnagės saulėtojoje Tenerifėje sugrįžęs žinomas uostamiesčio floristas Sigitas Kaminskas apsisprendė – pakaks. Kasmet po mėnesį, du šioje Kanarų saloje praleidžiantis klaipėdietis suprato, jog jau pribrendo čia plėtoti savo verslą ir kurti naujuosius namus.

Kalta ne krizė

Tai, kad radikaliems pokyčiams galutinai pribrendo savo jubiliejaus išvakarėse, pasak Sigito, veikiau simboliškas sutapimas.

"Seniai apie tai pagalvodavau – tokios mintys turbūt ėmė bręsti maždaug prieš dvejus metus. Dėl to net ne ekonominė krizė kalta. Esmė ta, kad man atsibodo, nebeįdomu Lietuvoje. Tai tarsi iššūkis sau pačiam – pradėti naują gyvenimą visiškai naujoje vietoje", – aiškino Sigitas.

Pašnekovas prisipažino, jog ir anksčiau turėjo progą emigruoti į užsienį, tik tąsyk sulaukė kvietimo dirbti Dubline.

"Tačiau tada pagalvojau, ar sugebėčiau dirbti ne sau, būti samdomas. Ar sugebėčiau kažkam tarnauti ir įtikti", – šyptelėjo vyras.

Beveik 25 metus floristo profesijai ištikimas klaipėdietis įsitikinęs, kad svečioje šalyje galės sėkmingai pritaikyti savo žinias ir patirtį. Nusižiūrėtoje vietoje vyras planuoja atidaryti savo gėlių saloną.

Bičiulių žinia nepribloškė

"Los Cristianos – jaukiausias Tenerifės miestelis, kuris turi europietišką senamiestį su mielomis kavinukėmis, krautuvėlėmis – ne taip, kaip dažniausiai įprasta kurortuose, kur užeigos su plastikinėmis kėdėmis, stalais išsimėčiusios po skėčiais", – pasakojo Sigitas.

Pašnekovas prisipažino, kad apie planus apsigyventi Kanaruose sužinoję artimiausi bičiuliai labai nenustebo. "Pasakė, kad iš manęs dar ne to galima tikėtis", – nusišypsojo floristas.

Tačiau S.Kaminskas patikino, jog tai nėra lengvabūdiškas sprendimas. Klaipėdiečio manymu, per šešerius metus jis turėjo pakankamai laiko gerai išanalizuoti vietinę rinką.

"Rinkos lygis nėra aukštas, veikia nedaug gėlių parduotuvių. Nors tai kurortinė vieta, neretai vadinama pensininkų rojumi, tačiau ten verda ir toks gyvenimas, kuris gal nelabai matomas. Kurorte veikia daug aukšto lygio viešbučių, vyksta įvairūs priėmimai, konferencijos. Galiausiai ir tie patys pensininkai kitokie – jie labiau socialiai apsaugoti, aktyvesni. Ir gali sau leisti nusipirkti gėlytę kitą", – šyptelėjo pašnekovas.

Būtis be krintančių lapų

Floristą džiugina ir tai, kad darbo medžiagos gausu ir pačioje aplinkoje.

"Palmės, žievės, ankštys, kankorėžiai, įvairiausi vaisiai – viskas šalia, gamtoje, ir mėtosi "po kojomis", tik reikia tai surinkti ir mokėti pateikti", – įsitikinęs klaipėdietis.

Ne vienoje Kanarų saloje pabuvęs Sigitas teigė, jog Tenerifė iš jų – pati gyviausia, žaliausia, joje gausiausia augmenijos.

S.Kaminskas pripažino, kad jam saloje imponuoja ir vasariškas klimatas. Sakoma, kad Tenerifėje saulė šviečia 365 dienas per metus.

"Aš labai stipriai susijęs su gamta. Man svarbu momentai, kai pradeda bręsti rugiai, žydėti rugiagėlės, sprogsta medžiai ar krinta jų lapai, sugrįžta paukščiai. Aišku, ten visų tų dalykų nėra. Bet dabar susisiekimas toks paprastas, viskas vyksta labai greitai. Šešios valandos – ir galiu kardinaliai pakeisti savo aplinką", – aiškino Sigitas.

Visų saitų nenutrauks

Juo labiau kad klaipėdietis bent jau kol kas neplanuoja nutraukti visų saitų su uostamiesčiu – čia liks veikti vienas jo gėlių salonas.

"Žinoma, gaila ištikimų klientų, su kuriais bendraujame daugelį metų, norisi palaikyti ryšį. Juokauju, kad dabar jie galės atvažiuoti pas mane į svečius", – šyptelėjo S.Kaminskas.

Spalį ar lapkritį išvykti planuojantis floristas tikisi, kad per šį laiką pavyks susipakuoti visus būtiniausius daiktus, darbui skirtas priemones.

"Mąstau, kad prieš išvažiuodamas turėčiau surengti parodą – tai būtų tarsi dovana miestui, mano klientams", – ketinimais dalijosi Sigitas.

Pašnekovas patikino, kad prabangios buities nesivaiko ir vilos nuomotis neketina. "Tikrai ne – man reikia tik kambario, lovos ir dušo, daugiau nieko. Be to, seniai supratau, kad iš savo darbo pilaitės niekada nepasistatysiu", – nusijuokė vyras.

Pigus ir benzinas, ir alus

Vis dėlto pašnekovas pripažino, kad pragyvenimas garsioje kurortinėje vietovėje net lietuviams pasirodytų nebrangus.

Anot Sigito, puodelis kavos baruose kainuoja vidutiniškai 80 euro centų, alaus bokalas – 1 eurą, o litras benzino – 77 euro centus. Tik gėlės esą atsieina maždaug tiek pat kiek Lietuvoje.

"Maistas ne tik nebrangus, bet ir labai kokybiškas, ištisus metus galima mėgautis šviežiais, vietoje užaugintais vaisiais ir daržovėmis", – pasakojo klaipėdietis.

S.Kaminsko teigimu, Tenerifėje, kurioje bendraujama ispanų kalba, gyvena nemažas būrys pensinio amžiaus vokiečių ir britų, čia susibūrusi ir ištisa rusų kolonija.

"Kanarai – Lotynų Amerikos, Afrikos, Eurazijos kryžkelė, ten sumišusios įvairios tautybės, kultūros", – aiškino pašnekovas, jau spėjęs kiek pramokti ispanų kalbos.

Lietuviai saloje – taip pat ne egzotika. Pasak Sigito, neretai tautiečiai dirba turizmo srityje – gidauja ar vertėjauja.

S.Kaminskas neatmeta, kad naujoje vietoje jam gali atsiverti net platesnių profesinių perspektyvų. Tačiau nuolatos įvairiuose tarptautiniuose floristikos konkursuose dalyvaujantis klaipėdietis patikino, jog kad ir kur begyventų, tokiuose renginiuose atstovaus tik Lietuvai.

"O kaip kitaip – juk esu lietuvis ir turiu garsinti savo šalį", – šyptelėjo S.Kaminskas.

Vizitinė kortelė

Tenerifė (isp. Tenerife) – Ispanijos vulkaninė sala, didžiausia iš septynių Kanarų salų Atlanto vandenyne, prie Afrikos krantų. Plotas – 2034 kv. km. Gyventojų – apie 700 tūkst. Svarbiausias miestas ir sostinė – Santa Krus de Tenerifė.