Šių keistų fantazijų vaisius – prestižiniame Kanų kino festivalyje pristatyta skandalinga drama apie grožio industriją „Neoninis demonas“. Filmo premjera Lietuvoje – liepos 13 dieną.

Kontraversiškiausiu šių metų kino reginiu kritikų jau spėtas pakrikštyti filmas pasakoja apie šešiolikmetę merginą Džesę, kuri svajoja užkariauti mados pasaulį. Siekdama savo tikslo, ji atvyksta į Los Andželą ir stačia galva neria į savo svajonę. Tačiau greitai naujokės šlovė ir grožis tampa pagrindiniu aplinkinių žmonių grobiu.

„Mados pasaulis yra kaip pavojinga mėsos rinka“, – dar Kanuose sakė N. W. Refnas ir čia pat prisipažino, kad sukurti filmą apie grožio maniją jis norėjo jau labai seniai.

Įkūnyti jaunutę ir nekaltą Džesę režisierius patikėjo amerikiečių aktorei Ellei Fanning, kuriai, pradėjus filmavimo darbus, kaip ir pagrindinei veikėjai, tebuvo 16 metų. Režisierius sako, kad ieškant pagrindinės aktorės, buvo svarbu, kad ji būtų artima jam pačiam.

„Žinote, kiekvieno vyro viduje slepiasi maža šešiolikmetė mergaitė. Visada tą jaučiau. O vos tik Elle atėjo su manimi susipažinti ir įžengė pro mano namų duris, iškart supratau – „Dieve, ji yra aš“, – apie pagrindinės aktorės paieškas pasakoja režisierius.

Kino aikštelėje aktorei teko nelengva užduotis, kadangi danų režisieriaus filmai garsėja scenomis, kuriose tarpsta smurtas, žiaurumas, siaubas, o kraujas liejasi upeliais. Tokie buvo ir jo ankstesnieji, Lietuvoje taip pat rodyti filmai – „Bronsonas“, „Važiuok“, „Atleidžia tik Dievas“. Tačiau E. Fanning sako, kad „Neoninis demonas“ yra visai kitoks siaubo filmas.

„Šis filmas yra siaubo, tačiau visai kita prasme. Jis rodo ateitį ir tai, kas gali nutikti pasauliui, kuris yra tiesiog pamišęs dėl grožio. Tai yra didžiausias siaubas ir baisumas“, – teigia E. Fanning.

Pats N. W. Refnas sako, kad šiuo filmu norėjo pasivaikščioti po paauglės maniakiškumo teritoriją: „Idėja sukurti filmą apie grožį ir beprotybę mane nuvedė į paaugliško siaubo pasaulį, kuris tuo pačiu yra ir pasakiškas, nes grožis juk yra pasaka“.

Šių metų Kanų kino festivalio konkursinėje programoje parodytas filmas sulaukė kontraversiškų vetinimų, tačiau abejingų nepaliko. Vieni kritikai jį užsipuolė dėl atvirų smurto ir nekrofilijos scenų, o kiti gyrė dėl aukščiausio lygio estetikos ir puikaus garso takelio, kurį sukūrė kompozitorius Cliffas Martinezas. Pastarasis Kanuose gavo specialųjį prizą už geriausią filmo muziką.

Tačiau režisieriui ir pagrindinei aktorei Kanų kritikos strėlės ir liaupsės, rodos, rūpėjo mažiausiai. Filmo premjera Kanuose sutapo su E. Fanning mokyklos išleistuvių vakaru, ir, panašu, kad šis faktas buvo geriausia, kas galėjo nutikti talentingo provokatoriaus filmui.