Praėjusią savaitę startavęs Vilniuje, pirmosiomis lapkričio dienomis kino festivalis "Ad Hoc: Nepatogus kinas" atvyks ir į Kauną.

Kalbės apie skurdą

"Demokratija", "pilietiškumas", "pakantumas" – kasmetis, vienintelis Baltijos šalyse dokumentinių filmų "Ad Hoc: Nepatogus kinas" festivalis ieško būdų, kaip šiuos žodžius padaryti artimesnius ir lengviau suprantamus kuo daugiau žiūrovų.

"Ad Hoc: Nepatogus kinas" – erdvė laisvai minčiai ir atviroms diskusijoms apie tai, kas iš tiesų yra svarbu", – tikina organizatoriai.

Praėjusiais metais į kino sales kvietęs Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Panevėžio, Varėnos ir Šiaulių gyventojus, šiemet festivalis taip pat įtrauks ir Alytaus dokumentinio kino gerbėjus. Be tradicinėmis tapusių lygių galimybių, ekologijos, diskriminacijos temų, ketvirtus metus iš eilės vykstančio festivalio repertuare – dėmesys nacionalizmui, skurdui ir moterų teisėms.

"Pasaulį supurčiusi ekonomikos krizė šimtus tūkstančių žmonių pastūmėjo į dar gilesnį skurdą. Neatsitiktinai šie metai Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais, – kalbėjo festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis. – "Nepatogus kinas" taip pat siekia atkreipti visuomenės dėmesį į šį reiškinį."

Stos į kitą pusę

Pirmasis miestas, į kurį atvyko festivalis, – Vilnius. "Neprivalote man ploti, tačiau galite paploti sau, kad atėjote čia ir pabandėte suprasti, kaip jaučiasi žmonės aplinkoje, kuri jų nenori priimti", – kalbėjo režisieriaus iš Belgijos Rolandas Javornikas. Jo sukurtas filmas apie Vilniuje vykusį gėjų paradą "Du paradai, du pasauliai... Viena Europa?" ketvirtadienį paskelbė festivalio pradžią.

Atidarymo filmą stebėjo pilna "Skalvijos" kino teatro salė. Akis į ekraną įbedė ne tik Belgijos, Čekijos ambasadoriai, Nyderlandų, JAV, Švedijos, Prancūzijos, Norvegijos ir kitų valstybių ambasadų darbuotojai. Filmą stebėjo ir Lietuvos Seimo nariai.

Paklaustas, ar į atidarymą buvo kviesti Kazimieras Uoka ir Petras Gražulis, festivalio direktorius G.Andriukaitis šyptelėjo: "Tiesą pasakius buvo nedrąsu juos kviesti. Salėje juk buvo ir homoseksualių žmonių – bijojome neprognozuojamos šių politikų reakcijos."

Pažvelgti į kitą, žiniasklaidos neaprašytą, eitynių "Už lygybę!" pusę, bus kviečiama ir Kauno publika.

36 min. trunkančio siužeto herojai – keturi jaunuoliai, kurie ruošiasi kitąmet Estijoje vyksiančioms "Baltic Pride" eitynėms, todėl nusprendžia savo akimis pamatyti, kaip vyksta paradai Belgijoje ir Lietuvoje.

Filmo režisierius tikisi, kad jo darbas paskatins pozityvią diskusiją apie homoseksualių žmonių padėtį. "Lietuvos spauda nedažnai rašo apie homoseksualų bendruomenę, o kai tai daro, retai būna teigiamas kontekstas", – R.Javornikas vylėsi, kad po jo filmo kas nors apie tai susimąstys.

Įspūdinga programa

Vienas tituluočiausių festivalio programoje – 20 apdovanojimų įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose pelnęs amerikietės režiesierės, prodiuserės Mai Iskander filmas "Šiukšlyno svajos". Žiūrovą jis nukels į Egiptą, kur šalia sostinės Kairo stūkso didžiausias pasaulyje šiukšlių miestas. Jame gyvena ir dirba daugiau nei 60 tūkst. žmonių. Atliekų verslo pelnas vilioja ir dideles verslo įmones. Miestelio gyventojai su nerimu laukia permainų.

Priverčiantis susimąstyti ir kartu provokuojantis režisieriaus Philippe Diazo filmas, atskleis, kad skurdas – neatsitiktinumas. Jis prasidėjo nuo karų, vergijos ir kolonizacijos laikų, užkariavus žemes, nusavinus gamtinius išteklius ir dalį žmonių pavertus vergais. Šiais laikais dėl nesąžiningos mokesčių, prekybos ir skolinimosi politikos skurdas pasiekė neregėtas aukštumas.

"Kodėl 20 proc. planetos populiacijos naudoja 80 proc. planetos resursų ir suvartoja 30 proc. daugiau, nei planeta gali regeneruoti", – nepatogų klausimą užduoda P.Diazas.

Švedų filmų kūrėjo ir žurnalisto Fredriko Gertteno filme "Bananas" narpliojama paini Nikaragvos plantacijų darbuotojų ir tarptautinės maisto produktų gamybos korporacijos "Dole" byla. Pastaroji įtariama savo bananų plantacijose naudojusi uždraustą pavojingą pesticidą, kuris, tikėtina, sukėlė sterilizaciją ištisoms ten dirbusių darbuotojų kartoms. Proceso baigtis nėra aiški, todėl abi šalys deda visas pastangas, siekdamos laimėti šią bylą. Tai skandalingai visame pasaulyje išgarsėjęs filmas, ne tiek dėl turinio, kiek dėl jo pasaulinę premjerą lydėjusių korporacijos "Dole" veiksmų, kuri grasinimais, milijoniniais ieškiniais režisieriui ir kitais būdais siekė uždrausti rodyti filmą. Iš anksto to nesiekęs, filmas iškėlė žodžio laisvės ir milžiniškų korporacijų cenzūros klausimus.

Norvegų režisierės Lene Dreyer filmas "Naujas gyvenimas" nukels į 1987–1990 m., kai Rumunijos ligoninėse tūkstančiai vaikų buvo užkrėsti ŽIV, naudojant blogai dezinfekuotas daugkartines adatas. Du Bergeno verslininkai, išgirdę apie šią tragediją, įkuria Paramos fondą, kuris suteikia pagalbą daugeliui nukentėjusių vaikų.

KAS: "Nepatogus kinas" Kaune.

KUR: Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, Radastų g. 2

KUR: M.Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12.

KADA: lapkričio 3–7 d.

Išsami festivalio programa: www.inconvenientfilms.lt

Šių metų festivalio temos:

Tvirti ir įsiutę

Už įvairovę

Prieš diskriminaciją

Žalioji programa

Ekrane – moterys

Panorama

Ties skurdo riba

Drąsus žodis

Iš viso: 43 dokumentiniai filmai.

Plečiasi festivalio draugų ratas:

2007 m. "Nepatogaus kino" seansus aplankė daugiau nei 4,5 tūkst. žiūrovų.

2008 m. jų buvo kone triskart daugiau – beveik 13 tūkst.

2009 m. festivalio peržiūros vyko septyniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje, Varėnoje. Programoje pristatyti 45 dokumentiniai filmai, suskirstyti į 5 programas. Festivalio peržiūras aplankė 12,5 tūkst. žiūrovų.