Žiemą rodę kauniečiams meną lauko reklamos stenduose, dabar programos "Draugiška zona" organizatoriai siūlo meno projektą autobusų stotelėje.

"Draugiškos zonos" tęsinys skirtas atgaivinti miesto viešosioms erdvėms. Šiame projekte visas dėmesys bus sutelktas į autobusų stotelės "Kauno pilis" teritorijos gaivinimą. "Draugiškos zonos" kūrėjai įsitikinę – greta reikšmingiausios ir seniausios Kauno miesto vietos esanti teritorija neturėtų būti apšepusi ir apleista. Priešingai – ji turėtų pulsuoti gyvybe.

Programą sumaniusios viešosios įstaigos "Kauno bienalė" kvietimu į Kauną atvyko žinoma Nyderlandų kilmės konceptualaus meno kūrėja Jeanne van Heeswijk – ji kurs specialiai šiai vietai pritaikytą meno kūrinį. "Tai nebus tradicinis meno projektas, kurio pabaigoje išvystume ryškų vizualinį rezultatą. Kūrybinis procesas truks penkis mėnesius ir pasibaigs lapkričio pabaigoje. Į jį menininkė rengiasi įtraukti ir kauniečius", – kol kas užuominomis apie menininkės planus pasakojo programos organizatorė Vita Gelūnienė.

Tarptautinių kultūros prizų laimėtoja, ne kartą atstovavusi savo šaliai prestižinėse tarptautinėse parodose J. van Heeswijk garsėja meno projektais, skirtais konkrečiai aplinkai ir bendruomenei. Jos darbai vadinami socialiai angažuotais: dažniausiai jie skirti atkreipti dėmesį į bendruomenės problemas ir konsoliduoti žmones joms spręsti. Bendradarbiaudama su menininkais, architektais, valdžios atstovais ir paprastais miestiečiais, ji yra sukūrusi meninių projektų įvairiose pasaulio šalyse.

Vienas žymiausių – "De Strip" – buvo įgyvendintas Nyderlandų Westwijko mieste, daugiabučių namų rajone. "Ji prisidėjo ne tiek prie pastatų, kiek prie bendruomeninės veiklos atgaivinimo. Minėtą daugiabučių kvartalą planuota nugriauti ir statyti čia žemus namus. J. van Heeswijk buvo pakviesta sukurti skulptūrą, kuri čia turėjo iškilti po dešimties metų – tada, kai planuota šį rajoną galutinai pertvarkyti", – pasakojo V.Gelūnienė.

Menininkė atsisakė kurti skulptūrą, pasiūlydama suvienyti skirtingą, iš įvairiataučių imigrantų susidedančią šio kvartalo bendruomenę. Su bendruomenės nariais J. van Heeswijk svarstė, kur turėtų iškilti namai, kur – nusidriekti takai. Žmonės patys braižė planus, vėliau visi jie buvo perkelti į kompiuterį ir pabandyta nubraižyti gyventojų lūkesčiais paremtą žemėlapį.

Daugiabučių kvartalo valdžia visgi nenugriovė. Tačiau mažos mikrorajono parduotuvėlės jau buvo uždarytos – žvelgė į praeivius užkaltais langais. Vietoje jų menininkė pasiūlė steigti kultūrines zonas, ieškojo rėmėjų joms finansuoti ir skatino gyventojus kurti. "Ji subūrė žmones, privertė juos mąstyti, kokios gyvenamosios aplinkos jie norėtų, ir pajusti atsakomybę už aplinką, kurioje jie gyvena. Nėra burtininkų ar stebukladarių, kurie atvažiuotų, sukurtų kažkokį meno kūrinį ir taip pakeistų mūsų gyvenimus, – pabrėžė olandę pakvietusi kaunietė tekstilininkė. – Kauniečius J. van Heeswijk skatins susimąstyti ir tam tikras teritorijas kurti pagal savo poreikius. Juk geriausia, kai ne valdžia nulemia sprendimus, o patys žmonės pasako valdžios atstovams, ko jie nori."

Ką Nyderlandų menininkė pasiūlys Kaunui, kokiu būdu bandys atgręžti kauniečių žvilgsnius į galinę autobusų stotelę, kuri vadinasi "Kauno pilis", kol kas – paslaptis.

Pirmojo kūrybinio vizito į Kauną atvykusi J. van Heeswijk rytoj galerijoje "101" pristatys miestiečiams savo kūrybą.

Susitikimas su J. van Heeswijk Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje 101 (Laisvės al. 53) – birželio 30 d. 17 val.