Mariaus Rutavičiaus svajonė, gimusi prieš pusantrų metų, išsipildė: jis dalyvaus Londono olimpinėse žaidynėse. Nesvarbu, kad kovos ne dėl medalio. Kovos dėl savo garbės ir kaups kapitalą ateičiai, nes dirbs gana retą darbą – savanorio.

Negaus nė cento

Dvidešimt penkerių M.Rutavičius gyvena Roderame, Jungtinėje Karalystėje, studijuoja sportinį ugdymą ir treniravimą, todėl sportas jam nesvetimas.

Savanorio darbas olimpiadoje – viliojanti naujiena. Marius žino, kad jis nemokamas, bet reikalauja itin didelės atsakomybės ir fizinio pasirengimo. Dvi dienos įtemptos veiklos, viena diena poilsio, ir vėl iš naujo. Taip savanoris gyvens dvi olimpiados savaites ir dar ilgiau, iki parolimpinių žaidynių pabaigos.

Veiklus vaikinas sunkumų nesibaimina, atvirkščiai, tikina jau pripratęs prie minties, kad skubėjimas, didelis darbo krūvis ir nuovargis taps norma.

„Viena, dėl ko nerimauju, – kalbos barjerai. Dirbsiu reporteriu, tad kalba bus pagrindinis mano darbo įrankis. Po varžybų imsiu interviu iš boksininkų, vėliau tuos interviu dėsiu į specialų interneto puslapį, kurio informacija bus pasiekiama olimpiados žurnalistams“, – būsimo darbo specifiką aiškino Marius.

Vienas iš daugybės

M.Rutavičius – vienas iš 150 tūkst. norėjusių prisiliesti prie olimpinių žaidynių virtuvės.

„Buvo atrinkta 10 tūkst. savanorių. Man pasisekė: vienas mano universiteto dėstytojų dirba Londono olimpinių žaidynių organizaciniame komitete, todėl mes, studentai, gavome pirmenybę tapti savanoriais“, – išdavė paslaptį vaikinas.

Norintys tapti savanoriais turėjo ne tik įveikti nemenką atranką, bet ir įrodyti, kad geba nesutrikti esant ekstremalioms situacijoms, skubiai priimti atsakingus sprendimus, atsakyti į daugybę klausimų, padedančių išsiaiškinti, ar žmogus tikrai susidoros su pareigomis.

„Manęs klausinėjo apie naujausią patirtą stresinę situaciją ir tai, kaip ją įveikiau, kaip galėčiau pagerinti savo darbo atmosferą. Atsakęs į galybę įvairiausių klausimų, maždaug po kelių mėnesių sulaukiau džiugios žinios – atranką įveikiau“, – prisiminė M.Rutavičius.

Baigė specialius mokymus

Žaidynėse dirbs tik specialius trijų etapų mokymus įveikę jaunuoliai. Pirmiausia savanoriams teko išmokti to, ką reikės daryti per žaidynes. Antrajame etape vyko kur kas įdomesni užsiėmimai mažose grupelėse.

„Per antrus mokymus diskutavome, kaip kuo geriau įvykdyti savo užduotis, kokia atsakomybė mūsų laukia. Per šiuos mokymus artimiau susipažinau su kitais savanoriais“, – patirtimi dalijosi M.Rutavičius.

Trečiasis mokymų etapas vyko olimpinėje arenoje, kad būsimieji savanoriai nepasiklystų dirbdami. Daugybė savanorių olimpiadoje atliks pačius įvairiausius darbus: nuo gyvenamųjų vietų iki arenų lydės atletus, ant padėklų laikys medalius per jų teikimo ceremoniją, dirbs radijo režisieriais, mokytojais ir pan.

Įgis neįkainojamos patirties

Olimpiadai pasirengę savanoriai žino: už darbą, kad ir koks sunkus būtų, mokama nebus. Nepavyks prasmukti ir į varžybas.

M.Rutavičius sakė, kad jis galės matyti rungtis, per kurias reikės dirbti, o ir tada galva bus užimta mintimis apie tai, ko paklausti ką tik iš ringo grįžtančio boksininko.

Savanoriai kartą per dieną gaus nemokamus pietus, taip pat kelionės bilietą prireikus nusigauti į bet kurį Londono kampelį. Neturintiems kur apsistoti Olimpinių žaidynių organizacinis komitetas už nedidelę kainą Londono centre siūlo studentiškus bendrabučius.

Skeptikai iškart surauks kaktą ir burbtelės, kad savanoriauti neapsimoka – išnaudojimas! M.Rutavičius mano kitaip.

„Savanoriaudamas gyvensiu kaip normalus dirbantis žmogus, tačiau manęs lauks iš tiesų įdomi veikla. Gavau retą progą įgyti neįkainojamos patirties. CV įrašas apie tai, kad buvau savanoriu Londono olimpiadoje, duos dividendų ateityje. Darbdaviai atsižvelgs į tai, kad sugebu dirbti aplinkoje, kurioje verda aktyvi įtempta veikla. Be to, pačiam bus smagu, kad savo darbu prisidėjau prie olimpinių žaidynių“, – asmenine nauda įsitikinęs savanoris Marius.

Londono olimpiadoje jis pradės dirbti liepos 25 d. ir užsibus iki pat parolimpinių žaidynių pabaigos, rugsėjo 9-osios.