Buvęs didžiausias kiemo padauža šiandien Kaune stato daugiabučius namus

Edvardas Galvanauskas, statybų bendrovės „Būstuva“ savininkas ir generalinis direktorius, idėjų generatorius buvo nuo mažens.

„Organizuodavau viską, kas geriausia ir kas blogiausia, – nusijuokė jis. – Jei koks nesankcionuotas sambūvis, pritaikius raktą ir patekus į rakinamą klasę, mokytojai net neklausdavo, kieno darbas. Bet kai reikėdavo laimėti tarpklasinį konkursą, auklėtoja žinodavo, į ką kreiptis.“

Šiandien E.Galvanauskas žinomas kaip verslininkas, pirmasis Kaune savo jėgomis, kaip privatus asmuo, pradėjęs statyti daugiabučius namus. „Būstuvos“ savininkas gali rengti ekskursiją, rodydamas modernius daugiaaukščius, kuriuos pastatė jo bendrovė.

Vienuolikos metų vairuotojas

„Niekada nesvajojau išskleisti palapinės Mėnulyje, bet žemišką, realų tikslą turiu visuomet“, - pasakojo E.Galvanauskas.

Jis buvo be galo judrus vaikas, apie kurio žygius žinojo visi aplinkiniai Taikos prospekto kiemai. Jo šeima gyveno blokiniame penkiaaukštyje, bet apie nuosavą namą su savu kiemu Edvardas dar negalvojo. Jam kur kas labiau rūpėjo automobilis. Kaip tik todėl būdamas vienuolikametis jis tapo jauniausiu vairuotoju, kurį sulaikė anuomet legendinis Kauno milicininkas Petras.

„Suorganizavau kiemo „chebrą“, paslapčia nustūmėme mano tėvo „Zaporožietį“ toliau nuo langų, kad nesigirdėtų, kaip užvesime variklį, visi vienuolika susigrūdome į mašiną, aš sėdau už vairo ir – pirmyn“, - prisiminė E.Galvanauskas.

Pareigūnas, sulaikęs vairuojantį 11 metų berniūkštį, partempė jį už ausies namo. Vyresniajai Edvardo seseriai ir jos vyrui, kuriuos rado bute, milicininkas paaiškino: „Būčiau nestabdęs, nes vairavo tai gerai... Tik kad vairuotojo nesimatė.“

Kryptingai siekia tikslo

Dabar E.Galvanausko garaže stovi jo ir žmonos automobiliai, autobusiukas, skirtas vežti penkių asmenų šeimai, ir motociklas „Kawasaki“, kuriuo neretai lekia į savo objektus „Būstuvos“ vadovas. „Daugiau į garažą niekas netilptų, - linksmai paaiškino verslininkas. – Bet dėl transporto priemonių daugiau ir nesuku galvos.“

Vaikystės svajonę turėti automobilį jis įgyvendino užsibrėžęs aiškų tikslą ir kryptingai jo siekdamas. Iš pradžių – bet koks automobilis, paskui – „Žiguliai“, vėliau – užsienietiška mašina, po to – nauja užsienietiška mašina.

„Taip buvo ir su būstu, - pasakojo E.Galvanauskas. – Žinojau: man reikia buto. Vėliau – naujo buto. Po to – buto su garažu. Paskui – sodo namo. Galiausiai – kad būtų trys viename: namas su garažu ir su sodu.“

430 kvadratinių metrų ploto svajonių namą „Būstuvos“ savininkas, žinoma, pasistatė. Bet prieš tai Kaune išdygo keli šiuolaikiški daugiabučiai.

Galėtų parašyti romaną

Pirmasis daugiaaukštis, kurį statant E.Galvanauskui ir kilo mintis įkurti bendrovę „Būstuva“, išaugo Prancūzų gatvėje. Verslininkas sakė, kad apie vienuolikos aukštų daugiabučio statybas, pradėtas 1992-aisiais, kai bankrutavo kooperatyvai, o statybinės medžiagos buvo deficitas, galima parašyti romaną.

Jame būtų papasakota, kaip būsimasis „Būstuvos” savininkas su šortais ir paplūdimio šlepetėmis įsiveržė į „Kauno baldų”, kuriems priklausė pamatai, generalinio direktoriaus kabinetą su statybų pasiūlymu. Kaip iš nuostabos išsiplėtė didelio viršininko akys ir kaip vėliau jie vis dėlto sukirto rankomis.

Prancūzų gatvės 105-ojo namo statybos epopėjoje buvo skustagalvių „berniukų“ apsilankymų ir nemiegotų naktų, bet daugiabutį E.Galvanauskas pastatė. Jame apsigyveno pats ir pasiūlė įsigyti butus savo draugams.

Tai buvo pirmasis daugiaaukštis gyvenamasis namas, Kaune pastatytas po ilgo statybų štilio. Ir pirmasis modernus daugiabutis su aptverta, apšviesta, vaizdo kameromis stebima teritorija, rūsyje įrengta sporto sale, pirtimi, baseinu.

Namai vietoje lysvių

„Butas buvo geras, bet pagalvojau, kad trims mūsų mergaitėms reikia daugiau gamtos. Nusprendžiau įsigyti sodą prie vandens telkinio, jame – namą ir vasaras leisti ten“, - pasakojo E.Galvanauskas. Tačiau po penkerių metų jis pavargo gyventi dviejuose namuose ir nuolat pamiršti, kuriame būste paliko džinsus.

„Užsibrėžiau tikslą: reikia namo, sodo, vandens ir miesto vienoje vietoje. Ir tokia vietą aš radau“, - sakė E.Galvanauskas. Tai buvo su Aukštaisiais Šančiais besiribojančios sodų bendrijos „Rūta“ valdos: daržovių lysvės ir piktžolėmis apaugę tyrai su uždumblėjusiu tvenkiniu.

Kai užvirė privačių gyvenamųjų namų kvartalo statybos, E.Galvanauskas su kitais būsimojo kvartalo gyventojais kuopdami tvenkinį iš dugno ištraukė automobilio kėbulą ir nemažai santechnikos įrenginių. Išgabenti šiukšlėm bei atliekoms reikėjo sunkvežimių. Užtai šiandien „Būstuvos” vadovo iniciatyva atsiradęs privačių namų kvartalas yra pavyzdinis.

„Jei man ko gyvenime trūksta, tai tik laiko, - kalbėjo E.Galvanauskas. – Kitką galima gauti arba pasiimti pačiam. Aš visada pasiimu pats.“