Tviskantys dangoraižiai ir dvokiantys lūšnynai, aptvertos pensininkų teritorijos ir nacionaliniai parkai, aukštesnės rasės atstovais už juodaodžius save laikantys baltaodžiai ir deimantų kasyklos, nuostabūs vaizdai ir siautėjantys vagys. Tai – Pietų Afrikos Respublika (PAR).

Priminė JAV

Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) beveik tris savaites pas draugus Christo ir Marlizę su šeima viešėjusi LCC tarpautinio universiteto rinkodaros direktorė Aistė Motekaitienė iš įdomios šalies atsivežė pilną skrynią įspūdžių.

„Tarsi JAV“, – toks buvo pirmasis A.Motekaitienės įspūdis, lėktuvui nusileidus finansiniame PAR centre Johanesburge prieš vykstant į Pretoriją, trečią pasaulyje miestą pagal užimamą plotą.

„Tokie patys kaip JAV kelio ženklai, aplink kalba angliškai, panašūs gyvenamieji privačių namų kvartalai, dangoraižiai“, – pasakojo ji.

Universitete dirbantys Aistės ir jos šeimos draugai priklauso vidutinei PAR klasei. Christo ir Marlizės namuose nesijaučia prabangos, nėra baseino, o nedidelis, labai jaukus namukas – grotuotas ir supamas aukštos tvoros su elektros viela ir signalizacija.

Sankryžose uždaro langus

„Šalyje – didelis nusikalstamumas, bet atrodė, kad vietiniai labiau bijo nusikaltėlių, nei realiai reikėtų jų bijoti“, – svarstė Aistė.

Tiesa, PAR didelis nedarbas, kiekvienoje sankryžoje išvysi šlamštą pardavinėjančių, elgetaujančių žmonių. Todėl vairuotojai akimirksniu uždaro langus.

„Baltaodžių PAR – apie 10 proc. Iki 1994 m. jie ir juodaodžiai turėdavo atskirus suoliukus parkuose, įeigas į parduotuves ar kitus pastatus, – stebėjosi A.Motekaitienė. – Neoficialiai vis dar jaučiama, kad ten baltieji save laiko aukštesne rase.“

Kontrastai pribloškė

Lietuviai pervažiavo ne vieną lūšnynų rajoną. Gyventojai ten neturi elektros, kitų reikalingų sąlygų normaliam gyvenimui.

Jie degina laužus ir ant jų gamina maistą, todėl dažnai kyla gaisrai ir tokie rajonai sudega.

„Kontrastas nerealus – vakarietiškas pasaulis, kuriame nieko netrūksta, skendi prabangoje, ir lūšnynai, kuriuose gyvena labai daug skurstančių žmonių“, – prisiminė įspūdžius lietuvė.

Pro garsiausią juodaodžių lūšnynų regioną Mamelode, kuris žinomas ir kaip vagių gyvenamoji vieta, keliautojai iš Lietuvos pravažiavo nesustodami ir uždarytais automobilio langais.

Pro šiukšlynuose, smarve skendintį rajoną reikėjo važiuoti ir iki Nelsono Mandelos namuko Vilakazi gatvėje Johanesburge, kuriame kadaise gyveno 27 metus kalėjęs, vėliau Nobelio premija apdovanotas pirmasis demokratiškai išrinktas PAR prezidentas. Dabar kiekviename PAR mieste yra N.Mandelos vardu pavadintų kelių, tiltų, aikščių.

Mokė rasizmo ideologijos

Johanesburgas išdygo mažiau nei per šimtmetį ir pagal augimo tempą yra pirmas miestas pasaulyje. Sparti pažanga – dėl atrastų deimantų ir aukso.

Dabar tai – PAR finansų ir investicijų centras: pilnas dangoraižių, transporto srautų, su skirtingiausiais rajonais.

„Kadaise juodaodžiams reikėjo specialių dokumentų, leidžiančių jiems įeiti į baltųjų kvartalus. Būtent tokį dokumentą sudegino N.Mandela, – pasakojo Aistė. – Ilgus šimtmečius žmonėms buvo aiškinama, kad ir gamtoje tos pačios taisykles – žirafos gyvena su žirafomis, drambliai su drambliais ir niekur nevyksta jokia kraujomaiša, todėl daugeliui baltųjų skirtingos teisės su juodaodžiais buvo įprasta.“

Deimantų kasyklų tuneliais

Nacionalinis parkas, kur gyvūnai gyvena laisvėje, lietuvius sužavėjo. Zebrai, bizonai, stirnos, vietos elniai, liūtai, žirafos, šernai, krokodilai, įvairiausi paukščiai, begemotas, raganosis. Čia galima pamatyti daugybę gyvūnų rūšių.

„Ilgai ieškojome dramblių, kol pagaliau vienas jų perėjo kelią tiesiai prieš mūsų automobilį“, – nusijuokė A.Motekaitienė.

Jos vyras vietos restorane ryžosi paragauti krokodilienos. Ji didelio įspūdžio nepadarė.

Parkas „Gold Reef City“ įrengtas kaip senovinis kalnakasių miestelis.

Žmonės gali aplankyti ir deimantų kasyklą, kur buvo rastas didžiausias deimantas pasaulyje. Dabar jis spindi Didžiosios Britanijos karalienės karūnoje.

Kasykla turi griežtas taisykles: įleidžiami lankytojai tik nuo 16 metų. Tai – vienintelė ekskursija pasaulyje, kur žmonės vaikšto tikrais deimantų kasyklų požeminiais tuneliais.

Vaikams įspūdį padarė pingvinų rezervatas, Beždžionių miestas, kur žmonės jaučiasi tarsi įkalinti narve, o aplink juos siautėja beždžionės.

„Saugojomės, kad virš galvos lakstančios beždžionės nesugalvotų nusilengvinti“, – juokėsi Aistė.

Namų šiltinti nereikia

PAR žiemą dienos temperatūra siekia apie 11–13 laipsnių ir nuolat šviečia saulė. Naktį retkarčiais temperatūra nukrenta iki nulio. Namai – be apšiltinimo, įprasti langai, viengubas stiklas, grindys – plytelių.

Tą patį kondicionierių, kurį vasarą patalpoms vėsinti, žiemą vietiniai kartais naudoja ir šildymui.

„Į Keiptauną suvažiuoja žmonių iš visos PAR, daug turistų iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Nyderlandų. Miestas dūzgia nuo žmonių gausos, restoranai pilni, – juos sužavėjusį miestą gyrė Aistė. – Nuostabus vaizdas atsiveria nuo lygaus kaip stiklas Table (Stalo) kalno. Jis įtrauktas į septynių natūralių gamtos stebuklų sąrašą ir miestą lyg padalija pusiau.“

Viename populiariausių šalies kurortų ir paplūdimių Strand vėjuotą dieną galima išvysti daugybę banglentininkų ir jėgos aitvarų meistrų.

Pensininkų gyvenvietės

Aistė susipažino su prieš metus iš Durbano į Pretoriją atsikrausčiusiais Christo tėvais.

„Bananų Durbane tiek, kad iš jų kepdavome keksus, duoną, kurią šaldydavome“, – apie fazendą Durbane, kurioje, be bananų, derėjo ličiai ir avokadai, pasakojo Christo tėvai.

Durbane bananus žmonės skina žalius, nes prinokusius tuoj pat nuraško beždžionės, kurių daug kaip valkataujančių kačių. Kavinėse kabo perspėjantys ženklai, nes beždžionės vagia maistą, daiktus.

Pretorijoje Christo tėvai nusipirko namuką senjorams skirtoje teritorijoje. Ta vieta griežtai saugoma, aptverta, yra sargybinių postai, pakeliami užkardai. Namą galima pirkti sulaukus 45 metų, bet gyventi jame leidžiama nuo 60 metų.

„Ten tylu ramu, yra ligoninė, centras, kur senjorai valgo ir bendrauja, biblioteka. Teritorijoje gyvena apie 300 žmonių. Tokios gyvenvietės PAR labai populiarios“, – pasakojo Aistė.

Keliautojai iš Lietuvos neaplenkė moderniai įrengto „Žmonijos ištakų“ muziejaus. Kai kurių šalių, taip pat ir PAR, mokslininkai tvirtina, kad žmonijos ištakos – Afrika. Čia rasti seniausi žmogaus kaulai.

Tų mokslininkų nuomone, pirmieji mūsų planetos žmonės buvo juodaodžiai.