Pereiti į pagrindinį turinį

Pirmąkart Lietuvoje – Händelio opera

2010-05-12 08:00
Viltis: D.Staponkus tikisi, kad šis projektas paskatins kitus semtis idėjų iš neišsemiamų barokinių operų klodų.
Viltis: D.Staponkus tikisi, kad šis projektas paskatins kitus semtis idėjų iš neišsemiamų barokinių operų klodų. / Ingos Juodytės nuotr.

Viena žinomiausių Georgo Friedricho Händelio opera "Kserksas" supažindins lietuvius su šio kompozitoriaus kūryba. Statytojai tikisi, kad tai bus akstinas žiūrovams susidomėti šiuo muziku ir baroko epocha.

Idėja – britų profesorės

Garsusis baroko kompozitorius G.F.Händelis yra sukūręs apie pusę šimto operų. Pasaulyje jos labai vertinamos, tačiau Lietuvoje iki šio nebuvo pastatyta nė viena. Apie tai sužinojusi vokalo konsultantė profesorė Eiddwen Harrhy iš Didžiosios Britanijos, Londono karališkojo muzikos koledžo, pasiūlė lietuviams bendradarbiauti.

Taip bendromis jėgomis su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), jos studentais ir dėstytojais, bei Vilniaus dailės akademijos absolventais, kūrusiais kostiumus ir scenografiją, gimė pirmoji Lietuvoje G.F.Händelio opera "Kserksas" ("Xerxes"), kuri gegužės 13 ir 15 d. bus pristatyta Lietuvos rusų dramos teatre.

Grandai padeda pradedantiesiems

Pradedantiems atlikėjams talkino Lietuvos scenos grandai – režisierius Jonas Vaitkus, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dirigentas Martynas Staškus, tarptautinių dainininkų koncertų laureatas Deividas Staponkus.

Instrumentinė operos dalis patikėta Lietuvos kameriniam orkestrui, scenoje taip pat pasirodys "Draugiškų projektų" choras. Operos statytojai neslėpė, kad mėgėjų chorą pasikvietė talkinti ne iš gero gyvenimo – sumažėjus finansavimui teko ieškoti visų būdų sutaupyti, tačiau užtikrino, kad dėl to opera nenukentės. Choras pasirodo tik kelis kartus vos po kelias minutes, be to, jo nariai, nors ir vadina save mėgėjais, daugelis yra buvę LMTA absolventai ar kitaip susiję su muzika.

Kalbą perteiks muzika

Baroko laikotarpio muzika Lietuvoje atliekama labai retai, todėl operos statytojai rizikuoja, kaip žiūrovai ją priims. "Kuo dažniau bus statomos barokinės operos, tuo labiau žiūrovas supras, koks tai menas, koks žanras, jei mums pasiseks, gal vėliau jų bus ir daugiau, – vylėsi D.Staponkus. – Muzika šioje operoje tokia graži, visas sceninis veiksmas tiek įtraukia į klausymą, kad tu atsijungi, puikus jausmas."

Muzika scenoje turės būti atliekama tikrai nepriekaištingai – Rusų dramos teatre nėra galimybės rodyti titrų, todėl žiūrovai turės ir nesuprasdami kalbos sugebėti sekti siužetą. "Gali būti tik vienas barjeras – kalbos. Bet, manau, geras žiūrovas pasidomi, o muzika labai išraiškinga, kontrastinga, nuobodu tikrai nebus", – užtikrino M.Staškus.

Visą straipsnį skaitykite dienraštyje "Vilniaus diena"

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų