Rusiškus romansus gražiausiai traukė lietuviai Pereiti į pagrindinį turinį

Rusiškus romansus gražiausiai traukė lietuviai

2012-10-31 17:22
Rusiškus romansus gražiausiai traukė lietuviai
Rusiškus romansus gražiausiai traukė lietuviai / Tomo Raginos nuotr.

„Prisimink romanso atsiradimo istoriją“, – prieš Tarptautinio romansų atlikėjų konkurso „Lietuvos romansiada“ baigiamojo turo-koncerto pasirodymą savo studentui dalijo patarimus profesorius Vladimiras Prudnikovas. Kaune vykusiuose atrankos turuose lietuviai konkurentų neturėjo.

Liūdna istorija

Ne vokalo technikos ar kūrinio niuansų štrichus priminė dėstytojas, nes tas darbas jau vienaip ar kitaip atliktas, todėl įkvėpimo, ugnies tebuvo galima pasisemti iš paties romanso esmės.

„Rusų rašytojas Ivanas Turgenevas buvo platoniškai įsimylėjęs garsią prancūzų dainininkę, generolo žmoną Polina Viardo, lankydavosi visuose jos koncertuose, – kiek jaudindamasis pasakojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalo studentas Raimundas Juzuitis, – tačiau primadona to nė nežinojo ir tik po rašytojo mirties jo draugas kompozitorius rado liūdnai skausmingą meilės eilėraštį, dedikuotą solistei, kuriam parašė muziką ir nusiuntė romansą garsiajam sopranui. Primadona tik tada sužinojo apie įsimylėjėlį, dainavo romansą ir nė netramdė ašarų...“

Kauno filharmonijoje visą dieną vykusiuose atrankos turuose į sceną žengė solistai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos. Kiekvienas jų širdyje troško būti tuo laimingiausiuoju, kuriam gruodį nusišypsos laimė dalyvauti baigiamajame romansiados etape Maskvoje – ten susitiks geriausi romansų atlikėjai iš įvairių pasaulio kampelių. Kažkada jame įspūdingai pasirodė šiandien jau plačiai žinomas tenoras Nikolajus Baskovas.

Nesuvaidinta aistra

Ir vis dėlto romansas – tai rusiško charakterio, temperamento kūrinys, kuriam be talentingai valdomo instrumento – balso, reikia dar kažko. Gal rusiško vidinio pamišimo, ar to, apie ką poetas Fiodoras Tiutčevas yra pasakęs „Protu Rusijos nesuprasi". Ne paslaptis, kad šiandieniniai jaunuoliai geriau pažįsta amerikietiškąją kultūrą ir kalbą. Ar dainuojantieji romansus tikrai gerai supranta, ką dainuoja?

„Visa rusų muzika yra labai graži, – po pasirodymo mintimis pasidalijo VDU Muzikos akademijos studentė Ieva Goleckytė, – ir jei ji patinka, kalbą jau galima išmokti, o pajutus rusų muzikos grožį, pajunti ir jos temperamentą, aistrą, kuri yra bendražmogiška.„ “Žinoma, galima visa tai suvaidinti, bet galima tai ir atrasti savyje", – akivaizdžiai antrąjį variantą pasirinkusi profesorės Sabinos Martinaitytės studentė, neliko nepastebėta ir komisijos (Galina Preobraženskaja (Rusija), Toomas Kuteris (Estija), Zigrida Krigere (Latvija), Tomas Ladiga (Lietuva), Vladimiras Prudnikovas (Lietuva) narių, kurie jai skyrė pirmąją vietą.

Didysis prizas – žinomam atlikėjui

„Man buvo labai įdomu klausytis jūsų šalies dainininkų, – kalbėjo komisijos pirmininkė G.Preobraženskaja, kurios balsas buvo lemiamas vertinant pasirodymus ir ji vieną solistą jau pakvietė į paskutinį turą, vyksiantį Maskvoje, – pirmiausiai todėl, kad jūsų dainininkų puiki atlikimo kultūra. Rusų jaunieji vokalistai galėtų pasimokyti frazės, subtiliai sudėliotų niuansų, štrichų, o ypač – dėmesio kiekvienam žodžiui, kurio rusakalbiai dažnai pristinga: dainuodami savo gimtąja kalba jie susitelkia į esmę, bet neretai neatskleidžia kiekvieno žodžio svarbos."

Viešnia iš Rusijos neslėpė: "Džiugina praktiškai visi pasirodę dainininkai, pirmajame ture mes, komisijos nariai, su jais susipažinome, o dabar, po antrojo turo koncerto, mes juos įsimylėjome. Jie – dar labai jauni, o jau tokie talentingi.“

Antrojo turo atvirame koncerte solistai Kauno filharmonijoje susirinkusiems klausytojams padovanojo įspūdingą romansų koncertą: šiek tiek virpėdami jaunieji dainininkai, kai kurie jų – neabejotinai būsimi pasaulio scenų užkariautojai, sužavėjo ne tik puikiai atliekama muzika, bet ir jaunystės aistra, viltimi. Antrojoje koncerto dalyje jie padainavo nacionalinių kompozitorių kūrinius.


Nugalėtojai

Didįjį prizą ir kvietimą į Maskvą pelnė VDU Muzikos akademijos profesorės Sabinos Martinaitytės studentas Andrejus Apšega. Pirmąją vietą komisija skyrė taip pat S.Martinaitytės studentei Ievai Goleckytei. Antrąją vietą komisija skyrė trims lietuvių vokalistams – Mantui Gacevičiui, Jomantei Brazdeikienei, Raimundui Juzuičiui. Trečioji atiteko keturiems jauniesiems dainininkams – Žygimantui Galiniui (Lietuva), Laimai Ledinai (Latvija), Martynui Beinariui (Lietuva), Marijai Mitiukovai (Baltarusijos Federacija).

Buvo išdalyti ir specialieji diplomai: Mis Romansiados – Helenai Zukulė (Latvija), Romansiados vilties – Nikolajui Gončarovui (Lietuva), už šiuolaikinės muzikos propagavimą – Nelei Kovalenkaitei (Lietuva). Diplomas už geriausią nacionalinio kompozitoriaus kūrinio interpretaciją ir Kompozitorių sąjungos specialus prizas buvo įteiktas Agnei Stančikaitei.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra