Reklaminiuose stenduose visuomeninio transporto stotelėse mieste vėl atsirado senovinių plakatų. Į akis krenta kitokia stilistika, kalba bei šūkiai, aktualūs ir po kelių dešimčių metų.

Prieš džiovą ir girtavimą

"Lietuviai! Užsirašykite talkon dūrpių pramonei, kad šią žiemą Jūsų žmonoms ir vaikams netektų šąlti!" – vertinant šiuolaikinės gramatikos požiūriu, su šiurkščiomis klaidomis raginama tarpukario piešinyje.

Kovai su džiova skirtas plakatas skelbia dešimt patarimų, užkertančių kelią šiai ligai plisti. Tarp šiandien keistai skambančių patarimų – raginimai nespjaudyti ant grindų, dėvėti švarius baltinius. Prieš girtuokliavimą agituojantis plakatas vaizdžiai skelbia: "Geriančios motynos neteko daugiau kaip pusės savo vaikų. Blaivios motynos mažiau nei ketvirtadalio."

Visuomeninio transporto stotelėje Kęstučio gatvėje sutikta studentė juokėsi: "Gera mintis taip raginti negerti. Pateikta statistika – baisi, bet ir juokas ima skaitant senovinę kalbą."

Juoktis, verkti ir kitaip reaguoti į senovinius plakatus Kaune bus galima iki sausio pabaigos. Šiam laikotarpiui bendrovė "JCDecaux" pratęsė pernai vykusią akciją. Dvidešimties skirtingų plakatų eksponavimo vietos mieste kiekvieną savaitę keičiasi – tikimasi, kad taip istorinius piešinius išvys daugiau žmonių.

Problemos išlieka panašios

"Rengdami šią akciją norėjome parodyti, kad keičiasi amžiai, o problemos, su kuriomis susiduriame, išlieka panašios", – sakė "JCDecaux" rinkodaros vadovas Vadimas Komarskis. Piešinį, kuriuo skelbiama: "Padėkite mums ir svetimose šalyse išlikti lietuviais", vyras vadina tarsi šiems laikams sukurtu. Prieš 70 m. išleistas plakatas ragino paremti užsienyje veikusias lietuviškas mokyklas.

Lauko reklamos bendrovė atgaivino senuosius plakatus ir sukūrė interneto svetainę – www.outdoormuseum.lt, kurioje galima pamatyti tarpukario plakatų "aukso fondą".

"Šių plakatų originalų, saugomų Šiaulių "Aušros" muziejuje, būklė apgailėtina. Mes juos fotografavome, retušavome ir naujai atspausdinome", – pasakojo V.Komarskis.

Garbinga plakato istorija

Dailininkas, plakatistas Juozas Galkus, parašęs knygą "Senasis Lietuvos plakatas" tikina: šie plakatai vertingi istorine ir menine prasme. "Jie atskleidžia ano meto visuomenės aktualijas. Kai kurie plakatai išsiskiria ir menine verte. Juos kūrė daug žymių Lietuvos dailininkų: Vytautas Bičiūnas, Adomas Galdikas, Mstislavas Dobužinskis ir kiti", – vardijo J.Galkus.

Profesorius įsitikinęs: plakatas – tai dailės kūrinys. "Tik skirtas ne muziejui, o gatvei. Menininkas turi kurti taip, kad tai, ką pavaizduos, būtų suprantama užmetus žvilgsnį einant gatve. Juk prie reklaminių stendų niekas nesustoja apmąstymams kaip muziejuje", – šypsojosi profesorius, pats sukūręs apie 500 plakatų.

Anot jo, lietuviško plakato istorija ganėtinai sena. Jis gimė tada, kai pradėta skaičiuoti pasaulinė plakato istorija – XIX a. pabaigoje. Piešti nežinomo autoriaus ranka pirmieji lietuviški plakatai – arba jų užuomazgos – skelbė apie 1863 m. sukilimą.

"Tokių plakatų buvo nupiešta ne vienas ir ne du, tačiau, pamatę juos iškabintus viešai, caro žandarai nuplėšdavo, naikino", – istoriją prisiminė profesorius. Keletas pirmojo lietuviško plakato egzempliorių išliko istoriniuose archyvuose.

Tačiau menine verte išsiskiriantys lietuviški teatro plakatai gimė tik ankstyvuoju sovietmečiu. "Tarpukariu teatrai turėjo mažą biudžetą. Mokėti honorarą dailininkui, nemažus pinigus už plakato gaminimą, nuomoti reklaminį plotą jiems buvo per brangu", – apgailestavo dailininkas.