Ekskursijos dalyviai dažniausiai domisi, ar išlikusiose tvirtovėse negyvena vaiduoklių

Požemiai, gynybinės sienos, bokštai – nėra Lietuvoje kitos vietos, kur jų būtų tiek daug ir tokių gražių kaip Vilniuje. Taip ekskursiją po sostinės pilis pradeda gidai.

Net patys vilniečiai, susiruošę į tokią ekskursiją, stebisi: „Sostinėje gyvename jau keliolika metų, bet niekada neįtarėme, kad Vilniaus mūrai slepia tiek paslapčių.“

Legenda apie pilį

Kadaise gynybinis pilių ansamblis saugojo Vilnių nuo priešų. Dabar takus prie gynybinių miesto sienų mina smalsuoliai ir turistai.
Stabtelėjusi Pilies gatvės pradžioje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos darbuotoja Rūta Kerevičiūtė paaiškina, kad ilgai neužtruksime – daugiausia pusantros valandos.
„Ateikite arčiau, pažiūrėsite, kaip kūrėsi mūsų miestas“, – ragino ji ir pažadėjo atskleisti ne vieną legendą apie Vilniaus pilį. Pirmoji jų – sapnas apie Geležinį Vilką. Šią istoriją verta prisiminti sustojus prie paminklo didžiajam kunigaikščiui Gediminui.
XIV a. sostinė garsėjo trimis pilimis: Aukštutine, Žemutine ir Kreivąja. Pastaroji iki šių dienų neišliko. Seniausias išlikęs Žemutinės pilies statinys – Arkikatedros varpinė. Prieš 400 metų nulieti žalvario varpai iki šiol skelbia vidurdienį.
Nuo bokšto žvilgsnis sustoja ties Arkikatedra, menančia ankstyvojo baroko laikus. Čia ilsisi valdovų, Lietuvos globėjo šv. Kazimiero palaikai. Gidė rekomenduoja užeiti vidun ir susipažinti su viena seniausių Lietuvoje XIV a. pabaigoje tapyta freska.

Ką slepia arsenalo sienos?

Gidė ragina pasukti Neries link – prie Naujojo ir Senojo arsenalų gynybinių sienų. Šiaurinis korpusas pastatytas toje vietoje, kur stovėjo bokštas. Jis švietė Nerimi plaukiantiems laivams. „Šią vietą žmonės vadino Tvardovskio bokštu, – pasakojo gidė. – Čia protėviai ateidavo pabendrauti su mirusiųjų sielomis. Sklando gandai, kad tuo tikėjo ir Žygimantas Augustas – kunigaikštis norėjo susisiekti su Barboros dvasia.“
Toks pasakojimas turistų neišgąsdino. „Kaip romantiška!“ – atsiduso meiliai susiglaudusi porelė.
Gedimino kalno papėdėje yra ir daugiau istorinių liekanų. Turistai dėmesį atkreipė ir į laiptuotas terasas vidiniame arsenalo kieme. Čia slepiasi Šv. Onos ir Barboros bažnyčios pamatai.
„Žygimantas Augustas čia svajojo įkurdinti šeimos mauzoliejų ir amžino poilsio atgulti šalia Barboros“, – apie neišsipildžiusias kunigaikščio svajones pasakojo ekskursijos gidė.

Valdovų rūmų šešėlis

„Neaplankę Valdovų rūmų negalėtume sakyti matę visas sostinės tvirtoves“, – atkreipti dėmesį į vis dar statomą istorinį pastatą ragina gidė. Ji intrigavo, kad Žygimanto Augusto laikais čia vaikščiojo garbios damos. „Už rūmų jos sodino daržą – motina Bona svečius vaišino egzotiškais prieskoniais. Kalbama, kad rūmų sode šiltuoju sezonu augo palmės“, – ankstyvojo baroko laikus priminė gidė.
Šiandien bandydami prikelti senųjų laikų dvasią čia pluša statybininkai. Nusileidus Gedimino kalno šlaitu, prie Vilnios upelio, stovi buvusių Kirdiejų rūmų ansamblis. Ši didikų rezidencija XVIII a. atiteko Vilniaus universiteto Botanikos sodui. Oranžerijose ir lauke tuomet augo apie 7 tūkst. rūšių augalų. 1842 m. sodas buvo uždarytas.
Gidė ragina neaplenkti ir Trijų Kryžių kalno – čia kadaise stovėjo Kreivoji pilis. „Dabartinis kelias į Kalnų parką buvo sostinės riba, nuo jos prasidėjo užmiestis“, – gidė atkreipė dėmesį, kaip per kelis šimtmečius išaugo miestas.
Ar į tokią ekskursiją savaitgalį vertėtų vykti be gido? „Taip, juk informacijos galima rasti internete“, – šeštadienį nesėdėti namie vilniečius ragino R.Kerevičiūtė.