Septyniolika sostinės galerijų ir parodų salių teks apeiti tapybos gerbėjams, panorusiems pamatyti ciklą "Abstrakcija ir ekspresionizmas – dvi Vilniaus tapybos tradicijos".

Trūkumas tapo pranašumu

"Man, senai parodų kuratorei, norėjosi šį ciklą pristatyti kokioje nors didelėje muziejaus salėje, kur daug erdvės ir galima iškart parodyti daugybę darbų. Bet visos mūsų didžiosios salės buvo užimtos, todėl teko galvoti, kaip trūkumą paversti pranašumu", – juokėsi parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė.

Išeitį ji rado: 57 nuo 1960-ųjų iki šių metų sukurtus lietuvių menininkų darbus paskirstė po 17 sostinės dailės galerijų ir parodų salių, pakviesdama meno mylėtojus į įdomų, bet tikrai nemenkos ištvermės reikalaujantį pasivaikščiojimą po Vilniaus senamiestį.

"Atėję į didelį muziejų ar ekspozicijų salę žmonės po kurio laiko pavargsta ir nori pertraukos. Taigi šiuo atveju yra du pranašumai: pasivaikščiojimas po senamiestį bus tikrai puiki pertrauka, be to, taip žiūrovai galės pamatyti ir geriau pajusti erdvę, kurioje dailininkų darbai buvo sukurti", – dėstė R.Jurėnaitė.

Atspindės bendrą vaizdą

Pagrindinės ciklo temos – abstrakcija ir ekspresionizmas – vienija daugelį jos sudarytoje parodoje pristatomų autorių kūrinių. "Norėjosi parodyti tai, kas Vilniuje ilgą laiką buvo per mažai rodoma. Ir kartu – tipiška meniniame gyvenime. Tiek abstrakti, tiek ekspresionistinė dailė nuo XX a. pradžios Vilniuje niekada nenutrūko, ekspresionizmas visada dominavo. Tačiau šalia dominuojančių autorių norėjome parodyti ir jiems oponuojančius, kad susidarytų bendresnis vaizdas", – aiškino R.Jurėnaitė.

Kuratorė tikisi, kad šis parodų ciklas Lietuvos dailę labiau priartins prie žiūrovo. "Turime labai daug gerų darbų, autorių, bet jie dažnai lieka nematomi žiūrovui. Dėstydama Dailės akademijoje pastebiu, kad net jaunieji tapytojai nežino vyresnės kartos, vertingi kūriniai tiesiog dingę iš žinojimo orbitos", – apgailestavo kuratorė.

Taigi tarp pristatomų autorių yra ir tokių, kuriuos tapybos gerbėjai puikiai pažįsta, tiek tokių, kuriuos turi progą atrasti dabar. Galerijos ta proga įsileido ne tik tuos autorius, su kuriais nuolat bendradarbiauja. Galbūt tai padės abiem pusėms užmegzti naujų ryšių.

O štai nuo kurios galerijos pradėti ilgąją ekskursiją po sostinės dailės erdves, skirtumo nėra, patikino parodos organizatorė. Skirsis tik atstumas, kurį teks įveikti meno mėgėjams. Tad humaniški parodos rengėjai vis dėlto nubraižė planelį, kuris galėtų padėti sutaupyti jėgų ir laiko.

"Lankstinukuose sužymėjome, kaip eiti patogiausia. Mūsų viena darbuotoja nuolat lakstė po tas galerijas, todėl taupydama laiką puikiai apskaičiavo, kaip geriau", – juokėsi dailėtyrininkė.

Proginis katalogas

Specialiai parodų ciklui buvo išleistas ir jame dalyvaujančių autorių kūrinių katalogas. "Paradoksas, kad po sovietmečio nebuvo išleista nė viena knyga, kurioje būtų daug tapytojų. Reikėjo tą spragą užpildyti, ir metai, kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine, tam – puiki proga", – sakė R.Jurėnaitė, pati leidinyje aprašiusi kiekvieną projekto autorių.

Katalogo leidėjai tikisi, kad jis sudomins ne tik dailėtyrininkus, bet ir paprastus meno mėgėjus, kolekcionierius, bus jiems tarsi orientyras dabartiniame meno pasaulyje. Dar vienas parodų ciklo organizatorių tikslų – skatinti kolekcionavimo tradicijas Lietuvoje.

"Kolekcionavimas yra būtinas, nes jei nebus žmonių, kurie rems meną, jis šiandien nebegims. Kad ir kaip visiems norėtųsi, menininkai negali kurti maitindamiesi oru. Už orą niekas nei drobės, nei dažų neduoda. Nereikia bijoti kalbėti apie pinigus – jie būtini tam, kad menas galėtų vystytis. O kolekcionieriai puikiai žino, kad meno kūriniai nesensta – jų vertė tik auga", – kalbėjo profesorė.

Parodos autoriai

Valentinas Antanavičius, Jovita Aukštikalnytė, Eugenijus Antanas Cukermanas, Jonas Čeponis, Ramūnas Čeponis, Henrikas Čerapas, Kostas Dereškevičius, Laima Drazdauskaitė, Silvestras Džiaukštas, Jonas Gasiūnas, Vincentas Gečas, Antanas Gudaitis, Martinas Jankus, Rimvidas Jankauskas-Kampas, Stasys Jusionis, Rūta Katiliūtė, Leonas Linas Katinas, Leonas Katinas, Dalia Kasčiūnaitė, Vincas Kisarauskas, Saulė Kisarauskienė, Algimantas Jonas Kuras, Antanas Martinaitis, Vilmantas Marcinkevičius, Sigita Maslauskaitė, Ričardas Nemeikšis, Vytautas Pakalnis, Kęstutis Paliokas, Audronė Petrašiūnaitė, Algirdas Petrulis, Eglė Ridikaitė, Augustinas Savickas, Algis Skačkauskas, Mindaugas Skudutis, Aloyzas Stasiulevičius, Leopoldas Surgailis, Arvydas Šaltenis, Jonas Švažas, Solomonas Teitelbaumas, Arūnas Vaitkūnas, Povilas Ričardas Vaitekūnas, Eugenijus Varkulevičius-Varkalis, Alfonsas Vilpišauskas, Andrius Zakarauskas, Kazimiera Zimblytė.

Paroda eksponuojama

Galerijoje "Actus Magnus" (Pilies g. 36-4), galerijoje "Akademija" (Pilies g. 44 / 2), studijoje-galerijoje "D'arijaus papuošalai" (Dominikonų g. 7 / 20), Jaunųjų menininkų senamiesčio dirbtuvėse (Totorių g. 22), galerijoje "Kairė-dešinė" (Latako g. 3), Savicko paveikslų galerijoje (Trakų g. 7), LDS parodų salėje (Vokiečių g. 4 / 2), "Lietuvos aido galerijoje" (Žemaitijos g. 11), Lietuvos dailininkų sąjungos galerijose (Vokiečių g. 2 ir Pamėnkalnio g. 1 / 13), Mažojoje galerijoje (Latvių g. 19A), Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40), galerijoje "Meno niša" (J.Basanavičiaus g. 1 / Pylimo g. 13), S.Juškaus galerijoje (B.Radvilaitės g. 6), Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11), Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje (Vilniaus g. 39).

Informacija

Parodos veiks iki liepos 31 d. Išsami programa – www.vilnius2009.lt. Visi renginiai nemokami.