Po Kauno šokio teatro "Aura" stogu gimsta naujas tarptautinis judesio projektas, žadantis daug anonimiškumo ir nuogo kūno.

Kūrėjai lieka anonimiški

"Tik nefotografuokite mūsų veidų", – atvykę į "Auros" šokio teatre vykstančias repeticijas, išgirstame lietuvių ir ispanų šokėjų prašymą. Tą patį pakartoja judesio projekto "Atvirų akių panoramos" režisierius ir vadybininkė iš Ispanijos.

Šokio afišos atrodys kiek netradiciškai – jose nematysime nė vienos spektaklį kuriančių menininkų pavardės. Jų pačių pageidavimu projekto šokėjai, režisieriai, scenografai, muzikos kūrėjai, autoriai ir tekstų autoriai išlieka anonimai.

Prie ruošiamų šokio plakatų puikuojasi ženkliukas "N-18". "Šokyje – nemažai nuogo kūno, – paaiškino šokio teatro "Aura" direktorės pavaduotoja Martina Jankauskaitė. – Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus turime apie tai perspėti žiūrovus."

Stebėdami repeticiją, tuo įsitikiname patys: iš pradžių šokę su sportiniais drabužiais, veidus it reperiai slėpę po gaubtais, vėliau šokėjai juos nusimeta ir lieka Adomo ir Ievos kostiumais, o prisidengia tik ilgaplaukiais perukais.

Šuolis į protėvių laikus

Projekte "Atvirų akių panoramos" dalyvauja penki scenos menininkai: "Auros" ir dviejų Ispanijos teatrų – "Manantiales" ir "Tranvia" – suburti šokėjai, aktoriai ir net dainininkė, vėliau prie jų prisijungs ispanų elektroninės muzikos grupė.

Tarpdisciplininių menų projektas neprimins įprasto lietuviams šiuolaikinio šokio – čia bus ne tik šokama, bet ir tiesiog judama, vaidinama, dainuojama ir grojama.

"Jūsų šokis daug labiau disciplinuotas – ši tradicija ateina iš klasikinio šokio. Ispanijoje šokyje naudojame įvairias meno kalbas, ypač – teatrinę. Mūsų šalyje jaučiamos ryškios pastangos atnaujinti šiuolaikinį šokį", – skirtumus tarp dviejų šalių šiuolaikinio šokio mokyklų pastebi spektaklį statantis Ispanijos judesio teatro "Manantiales" režisierius.

Anot pašnekovo, disciplina šokyje atsirado vėliau: "Aš noriu sugrįžti atgal pas mūsų protėvius – atkurti pirmykštį judesį. Ir tai ne tiek šokis, kiek judesys. Noriu prisiminti ritualinio judesio galią."

Neatpažįstami, vadinasi, lygūs

Idėja kurti šokio spektaklį kartu su lietuviais jam kilo prieš metus lankantis Kaune – jo atstovaujamo teatro šokėjai tuomet pristatė taip pat "N-18" kategorijai skirtą šokį "Spekuliacijos", kuriame parodijuota tradicinė Ispanijos pomidorų šventė.

Tada ispanai teigia pastebėję, kad nuogas kūnas Lietuvos scenoje vis dar yra tabu. "Galbūt tai publikos problema, jei ji negali to priimti. Nemanau, kad nuogas kūnas scenoje šiais laikais yra didžiulė naujiena. Ir nenorėčiau, kad tai taptų pagrindiniu akcentu, Lietuvoje pristatant mūsų projektą, – vylėsi režisierius. – Nuogas kūnas šokant yra toks įprastas dalykas Ispanijoje, kaip ir daug kur kitur Europoje, kad mes ir mūsų publika net nekelia klausimo, ar jis ten galėtų ir turėtų būti."

"Auros" vadovė Birutė Letukaitė yra ne kartą minėjusi mažos šalies sindromą ir dėl to lietuvių šokėjų dažnai juntamą nenorą apsinuoginti scenoje – esą, ką pagalvos konservatyvi bobutė ar trečios eilės teta iš kaimo. Judesio spektaklį statantis ispanų režisierius tikino perukais šokėjus pridengęs ne dėl lietuvių konservatyvumo.

"Nuogas kūnas, visus šokėjus niveliuojantys vienodi perukai, neminimi vardai kuria anonimiškumo įspūdį. Ir anonimiški šokėjai yra dėl to, kad šiame šokyje jie, kaip individai, turi išnykti, – tikino ispanas. – Anonimiškumą aš supriešinu su šiais kapitalizmo laikais įsigalėjusiu didžiuliu egocentriškumu. Visom įmanomom priemonėm – per "Facebook", "MySpace", įvairiausius tinklaraščius – mes rėkiame: aš, aš, aš! Tokiam išryškintam ego aš priešinu socializaciją arba anonimišką žmogų – tai yra būtybė be ypatingų skiriamųjų ženklų, dalyvaujanti kolektyviniame veiksme arba judesyje."

Kitoks požiūris į judesį

Bendros ispanų ir lietuvių repeticijos Kaune – antrasis judesio spektaklio kūrimo etapas. Visą liepą du kauniečiai su ispanais liejo prakaitą Valensijos mieste. Kauniečiai prisipažino čia turėję išmokti visiškai kitokio, nei jiems buvo įprasta, požiūrio į judesį. "Tobulėjame, – projekto naudą trumpai apibūdino "Auros" šokėja. – Tai, kas buvo keista ar sunku šokant, dabar mums tampa normalu."

"Beje, čia šokio beveik nėra – yra judesys, yra įvaizdžiai, kuriuos mes turime laisvai interpretuoti. Mūsų kūnai įpratę šokti ir mes tuos įvaizdžius pradedame interpretuoti šokdami. Režisierius stabdo: čia šokis netinka – ir ragina mus ieškoti kitokių išraiškos priemonių", – pasakojo žinomas "Auros" šokėjas, šiame projekte liekantis anonimu. Kitoks požiūris į judesį, pasak kauniečių, šiame projekte atsiradęs ir dėl to, kad spektaklį stato ne choreografas, o režisierius.

Naudingu projektą vadina ir ispanai. "Aš pirmą kartą dalyvauju judesio projekte, ir man tai labai įdomu", – prisipažino šokio projekte dalyvaujanti ispanų dainininkė. "Taip, kaip šokate jūs dabar, mes šokome prieš gerus dešimt metų – pas jus dominuoja vien šokis. O Ispanijoje mes turime ir šokio teatrų, ir fizinių teatrų, kur statomi judesio spektakliai, tokie, kaip šis", – skirtumus pabrėžė Lietuvoje antrą kartą viešintis ispanų aktorius-šokėjas.

"Tai – labai modernus projektas Lietuvoje. Gaila, kad Lietuvos režisieriai nesiima statyti tokių spektaklių – fizinio teatro neturime, kažką panašaus šiek tiek yra daręs tik Oskaro Koršunovo teatras", – apgailestavo kauniečiai šokėjai.

Pirmoji judesio spektaklio premjera rugsėjį vyks Lietuvoje, Birštone. Vėliau "Atvirų akių panoramos" su Tarptautiniu modernaus šokio festivaliu keliaus į Klaipėdą, Vilnių ir Kauną, o spalio ir lapkričio mėnesiais gastroliuos Ispanijoje.