Kauno valstybiniame dramos teatre intensyviai rengiamasi premjerai – Artūro Areimos režisuojamam Bernardo Marie Kolteso "Sugrįžimui į dykumą".

Vieno originaliausių ir labiausiai statomų šiuolaikinių prancūzų dramaturgų B.M.Kolteso pjeses Lietuvos teatro scenoje yra sėkmingai pristatę du režisieriai: Oskaras Koršunovas režisavo "Roberto Zucco" ir Ignas Jonynas – "Naktį prieš pat miškus".

Prieš pusmetį režisūros studijas baigęs A.Areima pirmajam savo darbui teatre su patyrusiais teatro aktoriais ir jaunimu ėmėsi toli gražu ne lengviausio B.M.Kolteso darbo. "Sugrįžimą į dykumą" iki šiol Lietuvoje lydėjo bloga sėkmė. Panevėžio J.Miltinio teatre ji nebuvo baigta statyti, Klaipėdos dramos teatre režisieriaus Sauliaus Varno pastatytas spketaklis greitai buvo išimta iš repertuaro. Jauno režisieriaus tokia pjesės istorija Lietuvos teatro scenoje neišgąsdino.

"Režisierius nėjo lengviausiu keliu – tiesiogine žodžio prasme išėjo į dykumą. O joje daug klausimų", – taip A.Areimos priėjimą prie pjesės apibūdino teatro vadovas Egidijus Stancikas.

Vieną klausimą teatro vadovas paliko ir prie skelbiamos spektaklio premjeros: neaišku, ar iki šeštadienio pasveiks gripu susirgusi aktorė Raimonda Šukytė.

Pjesės veiksmas vyksta Prancūzijos provincijoje, vykstant Alžyro nepriklausomybės karui (1954–1962). Visų veikėjų atmintyje, planuose arba vaizduotėje iškyla Alžyro vaizdas. Pagrindiniai pjesės veikėjai Matilda Serpnauz (Daiva Stubraitė) ir jos brolis Adrienas (Dainius Svobonas) konfliktuoja, aiškinasi santykius, bando ginti savo privačias erdves ir įsitikinimus.

Spektaklyje nuskamba ir kraujomaišos tema. "Sugrįžimas į dykumą" – tai pjesė apie meilę, neapykantą, gėrį, grožį, išsilaisvinimą, geismą. Geismo vedami B.M.Kolteso personažai žengia į jų įprastam pasauliui priešingas teritorijas ir stoja į mūšį "su kitokiu".

"Visus mus, kuriančius šį spektaklį, suvienijo pjesės medžiaga. Ji vienija savo sudėtingumu, galingomis filosofinėmis temomis. Iš tokios medžiagos tikrai yra ką semti ir nešti į sceną", – prisipažino režisierius. Spektaklio žanrą jis apibūdino kaip "filosofinę juodąją tragikomediją".

Pirmoji premjera Kauno valstybinio dramos teatro Ilgojoje salėje (Kęstučio g. 62) – vasario 14 d. 18 val.