Pasaulis, nenoriai priimantis komunistinio teroro vaizdinius, prabustų perskaitęs į anglų kalbą išverstą garsiosios tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygą apie stalinizmo nusikaltimus garsiajame mirties fabrike, anapus Šiaurės poliarinio rato.

Sumažino spragą

Viena iš svarbių stalinizmo nusikaltimų nežinomumo pasaulyje priežasčių yra ta, kad tokioms valstybėms kaip Lietuva iki šiol mažai rūpėjo tremtinių prisiminimų leidyba ir jų platinimas pasaulyje. Šią spragą pagaliau šiek tiek sumažino JAV gyvenanti Ruta Sepetys.

Jos knygos „Tarp pilkų debesų“ sėkmės pasaulyje priežastis – anaiptol ne romano kokybė, o temos naujumas, šiuolaikinė leidinio vadyba, prieš kurios rezultatus (knyga išversta į 29 pasaulio kalbas) neatsilaikė net Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos leidėjų asociacija, patriotinių ir pilietinių knygų konkurse paskirdamos suaugusiųjų kategorijoje premiją Amerikos paaugliams skirtai R.Sepetys knygai.

„Tarp pilkų debesų“ pripažinimas Lietuvoje dar kartą parodė, kad neskaitome ir nesugebame vertinti pačių Lietuvos tremtinių dokumentinių knygų, kurios iš tiesų sukrėstų pasaulį.

Apdovanojama autorė Lietuvoje išgirdo, kad tokio kūrinio kaip „Tarp pilkų debesų“, kuris pasauliui praneštų apie tragišką mūsų tautos likimą, laukta du dešimtmečius. Tarsi Lietuvoje nebuvo leidžiami nei Dalios Grinkevičiūtės, nei Ričardo Vaicekausko įtaigūs, paremti dokumentika, prisiminimai.

Tiesa, Italijoje gyvenanti Ieva Musteikytė 2009 m. savo iniciatyva išvertė D.Grinkevičiūtės prisiminimus ir pati surado leidėjus „Pagine“ leidykloje. O kitose šalyse?

Premiją atidavė lapteviečiams

Užpildyti užsienio kalbomis išleistos lietuvių tremtinių dokumentikos spragą pagelbės pati R.Sepetys: Lietuvoje gautą Patriotų premiją ji atidavė brolijai „Lapteviečiai“ – tiems, kurie buvo ir jos knygos herojų prototipai.

Atidavė tautietė ir 2007 m. gautą paskatinamąją premiją už knygą apie lietuvių likimus Sibire. Pastarąją dovaną lapteviečiai panaudojo knygos „Lietuviai Arktyje“, skirtos Lietuvos ir užsienio lietuvių mokiniams, daliai leidybos išlaidų padengti.

„Mes dabartinę R.Sepetys dovaną skirsime itin vertingos istorine prasme D.Grinkevičiūtės prisiminimų knygos pakartotiniam leidimui anglų kalba. Kaip ir anksčiau, su mumis bendradarbiaus Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla„, – parama pasidžiaugė brolijos “Lapteviečiai" pirmininkas Jonas Markauskas.

Lapteviečiai pripažino vargiai sugebėsią parengti tokį puikų knygos vadybos projektą, kokį sugebėjo R.Sepetys. "Todėl mums reikalinga svari valstybės įstaigų pagalba platinant ir leidžiant įvairiomis kalbomis šią knygą pasaulyje“, – sakė J.Markauskas.

Šie metai pažymėti garsiosios tremtinės gydytojos D.Grinkevičiūtės sukaktimis: 85-osiomis gimimo ir 25-osiomis mirties metinėmis. Tad jos likimo brolių lapteviečių sumanymas ta proga pakartotinai išleisti prisiminimus anglų kalba ir paskleisti juos pasaulyje – kartu rimtas, dokumentika paremtas Lietuvos istorinės atminties žingsnis į pasaulį, kuris daug žino, pavyzdžiui, apie nacių vykdytą žydų tautos genocidą, ir beveik nieko – apie stalinizmo nusikaltimus Lietuvos žmonių atžvilgiu.

Tikisi valstybės paramos

Prieš dešimt metų Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje anglų kalba 600 egz. tiražu išleisti D.Grinkevičiūtės atsiminimai (vertė Izolda Beniušienė, redagavo britas Josephas Everattas, platinti užsienyje padėjo profesorius Vytautas Landsbergis, pats parašęs ir knygos įžangą) – tai 163 p. knyga, iliustruota nuotraukomis ir su prisiminimų autore už speigračio kentėjusio Gintauto Martynaičio piešiniais, tremties vietų žemėlapiais.

Norintieji dabar išleisti šią itin vertingą istorinės tiesos prasme knygą laužo galvas, kaip ją pristatyti ir paskleisti užsienio šalyse.

„Kai prieš 20 metų prašėme leidimo Lietuvos liaudies buities muziejuje pastatyti prie ledjūrio gyvenusių tremtinių jurtą – žeminukę, siekdami įamžinti tautos netekčių atminimą, niekas nenorėjo apie tai girdėti. „Kam tai įdomu?“ – mūsų klausė. O dabar? Būtent šis mūsų rankų statinys muziejuje tapo didžiausiu užsieniečių traukos centru, kuriame kiekvieną lankytoją sutinka pati prie ledjūrio buvusi tremtinė Irena Špakauskienė. Gal tokia sėkmė lydėtų ir mūsų knygą, taip sunkiai besiskinančią kelią į platųjį pasaulį?“ – svarstė J.Markauskas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas patikino ketinimus teikti paraišką Kultūros rėmimo fondui dėl pagalbos pakartotiniam minėtos knygos leidimui.

„Tuomet galėtume planuoti geresnį popierių, patrauklesnį apipavidalinimą, tačiau knygos populiarumą lemia ne tai, o leidyklos žinomumas užsienyje. Iki šiol mums nepavyko pasiekti, kad kuri nors iš tokių leidyklų sutiktų mums padėti“, – pripažino V.Sventickas.

J.Markausko nuomone, minėta D.Grinkevičiūtės knyga anglų kalba turėtų būti pasiūlyta kiekvienam užsieniečiui už savikainą visuose Lietuvos turizmo informacijos centruose. Tų knygų galėtų gauti Užsienio reikalų ministerijos svečiai, jų turėtų būti Lietuvos ambasadose, Europos Parlamente.

Pernai lapteviečių lėšomis nedideliu tiražu išleista knyga rusų kalba „Lietuviai Arktyje“ tikrai būtų paklausi Rusijos lietuvių bendrijose, ambasadoje Maskvoje, Sankt Peterburgo ir Kaliningrado bei Klaipėdos konsulatuose.

URM žada padėti

Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Projektų valdymo skyriaus vedėjos Jurgitos Germanavičienės, iš tiesų reikės daug pastangų ieškant užsienyje tinkamos tokiai knygai leidyklos. Jos teigimu, ministerija pasirengusi informuoti Lietuvos ambasadas JAV ir Londone apie tai, kad ieškoma galimybių šia knyga sudominti minėtų šalių leidyklas.

Užsienio reikalų ministerijos specialistų teigimu, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla D.Grinkevičiūtės knygos leidybos užsienio leidyklose klausimais turėtų kreiptis į Tarptautinių kultūros programų centrą – būtent šio centro Kultūros sklaidos skyrius rūpinasi lietuvių literatūros sklaida užsienyje.

„Manome, kad angliškai išleistą D.Grinkevičiūtės atsiminimų knygą (nesvarbu, kurioje šalyje tai būtų padaryta) Lietuvos atstovybių vadovai tikrai galės padėti pristatyti užsienyje. Knygos tema reikšminga ir svarbi, ir informuoti užsienio visuomenę apie tą laikotarpį, Lietuvos žmonių likimus, yra būtina“, – teigė J.Germanavičienė.