Gitanas Nausėda ir Vidmantas Staniulis (nuotr.) knygų muges galėtų rengti ir namuose – jų asmeninėse bibliotekose sukaupta tūkstančiai retų ir brangių literatūros veikalų

Gitanas Nausėda ir Vidmantas Staniulis knygų muges galėtų rengti ir savo namuose – jų asmeninėse bibliotekose sukaupta tūkstančiai retų ir brangių literatūros veikalų.

Jei SEB banko prezidento patarėjui G.Nausėdai reikėtų keisti profesiją, jis greičiausiai taptų bibliotekininku arba įkurtų savo knygyną. Knygos – didžiausias jo pomėgis. Ekonomistas jau dešimt metų renka senas knygas apie Lietuvos istoriją, ekonomikos vadovus ir grožinę literatūrą. Geri bičiuliai jo namus seniai praminė biblioteka.
Tarp knygų gyvena ir 58 metų kaunietis V.Staniulis. Nors jo širdis stipriausiai daužosi atvertus prieš šimtmečius spausdintas knygas, vyras domisi ir literatūros naujienomis. „Su žmona Danute į Vilniaus knygų mugę eisime tarsi į šventę. Būtinai įsigysiu naujausią Vytauto Didžiojo albumo leidimą“, – planavo žinomas antikvarinių knygų kolekcininkas.
Jo galvoje kirba idėja senų knygų parodą surengti ir savo namuose. Eksponatų netrūktų: vyras sukaupęs keliolikos tūkstančių leidinių kolekciją. „Galbūt prisidėtų ir mano bičiulis G.Nausėda. Kolekcijas galėtume eksponuoti ir knygų mugėje“, – V.Staniulis tokį siūlymą pateiks ir vakar prasidėjusios parodos rengėjams.

Vertina istorinius veikalus

G.Nausėda šią savaitę rankose laikė ne knygas, o į Austrijos Alpes kėlusio keltuvo turėklus. Jis atostogas planavo taip, kad spėtų apsilankyti Vilniuje vykstančioje knygų mugėje. „Sekmadienį su šeima įsiliesime į knygų mylėtojų būrį“, – ekonomistas į namus Vilniuje grįžti rengiasi šeštadienio vakarą.
44-erių G.Nausėdos darbo kabinete nuo grindų iki lubų sumontuotos lentynos lūžta nuo antikvarinių leidinių. Apie 2 tūkst. originalių egzempliorių sukaupęs kolekcininkas niekada neskaičiavo, kiek tiksliai knygų puikuojasi jo darbo kabinete.
Per kiek laiko sukaupė tokią kolekciją? „Pradėjau kolekcionuoti knygas apie finansus. Vladas Jurgutis, tarpukario Lietuvos finansininkas, 1937-aisiais išleido veikalų apie bankus ir finansus. Užsigeidžiau turėti originalus“, – apie sėkmingai pasibaigusias paieškas kalbėjo G.Nausėda. Tačiau darbo kabinete daugiausia ne ekonomikos leidinių, o istorinės Rytų Europos literatūros.
Netoli Belmonto krioklių su žmona ir dviem dukromis įsikūręs finansininkas žino, kaip rasti retų knygų, – internetu. „Prieš trisdešimt metų buvo knygų kolekcininkų aukso amžius. Apsilankau aukcionuose, kitose šalyse užsuku į antikvariatus.

Pats ir restauruoja

Priėjęs prie lango, pro kurį atsiveria sraunios Vilnios išgraužti statūs šlaitai ir Belmonto apylinkės, G.Nausėda varto naujausią savo pirkinį. „Tai 1648 m. Paweło Piaceckio Amsterdame išleista Rytų Europos kronika. Ją įsigijau iš vokiečių kolekcininko, per internetą. Prieš kelis šimtmečius ji priklausė Vilniaus Dominikonų bibliotekai. Tai dublikatas, bet vis šis tas“, – unikalų raštą išsaugojusią knygą vertino G.Nausėda.
„Kitus daiktus lengva padirbti ir nukopijuoti. Seną knygą atkurti, kad kolekcionierius neatskirtų, sunku, – tęsė jis. – Sąnaudos gali viršyti pačios knygos vertę.“
Į ekonomisto rankas patenka sutrūnijusios, suplyšusios knygos. Jis pats nurūgština pelėsio išgraužtus puslapius, su specialiu aliejumi ištepa viršelį. „Retai tai darau. Dažniausiai nuvalau dulkes, išvėdinu ir pastatau į lentyną“, – kaip prižiūrėti knygas, aiškino kolekcininkas.

Kambaryje – knygų labirintai

Kaunietis V.Staniulis knygoms skiria dar daugiau dėmesio. Jo kolekcijoje sukaupta beveik 10 tūkst. knygų, apie 500 jų – iki XVIII a. išleisti veikalai. Namuose vyras įkūrė specialią biblioteką, kurioje temperatūra neviršija penkiolikos laipsnių šilumos.
„Svarbiausia išlaikyti vienodą temperatūrą. Knygos bijo drėgmės – būtina sukurti tinkamą mikroklimatą. Mano bibliotekoje visos knygos turi atskirą dėklą“, – sakė ket-virtą dešimtį knygų labirintuose klaidžiojantis kolekcininkas.
Prieš tai 13 metų kaunietis dirbo fotografu, tačiau tikrąjį pašaukimą rado knygų pasaulyje. „Tai yra liga: kai susergi, nerandi vaistų“, – tikino V.Staniulis.
Kolekcininkas skaito tik naujai išleistas knygas, senomis tiesiog džiaugiasi. „Senekos raštai, Martynas Mažvydas, Danielius Kleinas – jų knygų pirmuosius leidimus glostau ir uostau. Tai istoriniai paminklai“, – V.Staniulis apie knygas kalba tarsi apie mylimą moterį.
Ne vienus metus tarp knygų gyvenantis vyras atidžiai renka leidinius savo kolekcijai. „Neseniai akis užkliuvo už Mažojoje Lietuvoje išleistos maldų knygelės. Ta knyga nebuvo žinoma, išliko vienintelė. Neseniai įsigijau inkunabulą (tai XV amžiaus knyga, viena spaudos pirmtakių – red. past.)“, – džiaugėsi V.Staniulis. Jis didžiuojasi ir Michaellio Radau XVII a. parašyta knyga „Orator“.

Neįkainojamos vertybės

Apie knygas kolekcininkai galėtų kalbėti valandų valandas. Tačiau ne apie pinigus. „Ar galima įkainoti Martyno Mažvydo Katekizmą? Tokia yra ir mano brangiausia knyga – jos negalima įkainoti“, – paklaustas apie vertingiausią kolekcijos eksponatą, nukirto V.Staniulis.
Prieš kelis dešimtmečius kolekcininkas į lentynas kraudavo išmainytas ir padovanotas knygas. Pastaruoju metu vis dažniau tenka atverti piniginę. Ar plačiai? V.Staniulis tyli.
Kokia suma galėtų įvertinti savo kolekciją? Į tokį klausimą neatsako ir G.Nausėda. „Mano pomėgis pigesnis nei paveikslų kolekcininkų. Tai įkandama ir vidutines pajamas gaunančiam žmogui. Viskas priklauso nuo galimybių“, – įsitikinęs ekonomistas.