Laidoje – ir atvira Ingos Jocės išpažintis.

„Nebuvome susituokę nei metų, ką tik buvome susilaukę kūdikio, kai vyrui darbo reikalais prireikė išvykti į Paryžių. Pati jį išlydėjau, suruošiau maisto, kad neišalktų kelyje“, –savo pasakojimą pradės dviejų mergaičių mama.

Tačiau išvykus vyrui Ingą ėmė kankinti nuojauta, kad kažkas negerai. Kai po žadėtų dienų kelionės staiga sutuoktinis, išjungęs telefoną, ėmė ir dingo, moteris ne juokais sunerimo ir ėmė jo ieškoti. Tačiau paskambinus jo viršininkui sužinojo, kad šis net nebuvo išvykęs į jokią komandiruotę. O kai galiausiai vyras atsirado, jis teatsiuntė žinutę, kad nori pasikalbėti ir kad Inga lauktų jo po darbo.

„Stovėjau ankstų rytą kapinėse pasislėpusi už medžio, laikiau ant rankų savo dviejų mėnesių dukrytę ir stebėjau, kaip ryte į darbą mano vyrą atveža kita moteris“, – pasakos Inga.

Dvejus metus po skyrybų Inga bandė pasveikti morališkai: „Kai aš kūriau šeimą, tikėjausi, kad tai bus visam gyvenimui. Aš pasirinkau ir turiu daryti viską, kad išsaugočiau šeimą. Man buvo be galo skaudu viską išgyventi. Finansinė situacija buvo kritiška.“

Kurdamas šeimą apie skyrybas negalvojo ir kitas pašnekovas, kariuomenės viršila Gintautas Mauricas. Po skyrybų Gintautas ėmė ieškoti priežasčių, kodėl subyrėjo šeima. Juolab, kad ėmė blogėti santykiai ir su vaikais. „Dabar aš jau suprantu, kodėl ant manęs taip pyko dukra. Aš palikau mamą, palikau ir dukrą. Mergaitės – mažos moterys, kurioms tėvo išėjimas yra tolygus išdavystei“, – prisipažins kariuomenės viršila.

Socialinėje erdvėje Gintautas ėmė atvirai kalbėti apie savo jausmus ir pamatė, kad sulaukia atsako. „Pats buvau šokiruotas ir nustebintas, kaip atvirai vyrai dalinasi savo skauduliais“, – kalbės Gintautas. Dabar karininkas pats ėmė organizuoti vyrų stovyklas išsiskyrusiems vyrams ir jų vaikams.