Viduržiemį – į iškylą upe Pereiti į pagrindinį turinį

Viduržiemį – į iškylą upe

2008-01-18 09:00

Baidarių žygių dalyvių negąsdina nei žvarbus oras, nei kūną kaustantis ledinis vanduo

Kelių laipsnių šaltis, žvarbus vėjas. Druskininkiečiams Rytei ir Aleksandrui Draginams tai nė motais. Jie rengiasi į žygį baidarėmis ir nesuka galvos dėl sinoptikų pranešimų.

Į kuprines sudeda reikalingus rakandus. „Nepamiršk pasiimti šiltų kojinių ir megztinio“, – vyrui primena žmona. Baidarių klubo „2000 pėdų“ vedlys klusniai vykdo jos nurodymus.
Pora baidarėmis plaukioja 20 metų, todėl gerai žino, kad žygis ledine upe reikalauja kruopštesnio pasirengimo. „Ar nesušąlu? Dėl adrenalino varva prakaitas“, – sakė 51-erių kūno kultūros mokytojas A.Draginas.
Jeigu nesugalvojote, kaip praleisti savaitgalį, bet nebijote nei šalčio, nei vandens, galite į savo planus įtraukti plaukimą valtimi. Patyrę baidarininkai užtikrina: bus ir įdomu, ir romantiška.

Apsirengia sintetiniais drabužiais

Patyrę baidarininkai žiemą į valtį sėda vis dažniau. Kodėl? Priežastis paprasta – vasarą Lietuvos upėse susidaro iškylaujančių turistų spūstys. Jei vasarą žygiai trunka 12 valandų, žiemą – perpus trumpiau.
„Apledėja irklai, baidarių korpusas, šąla rankos“, – A.Draginas žino, kad valtyje laukia ne vien malonūs pojūčiai. Jei drėgnas oras ir minusinė temperatūra, lauk dar daugiau nemalonių potyrių.
Baidarininkai žino ir kitą taisyklę: gamtoje nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Plaukiant baidare ir šiaip sunku išlikti sausam. Dėl to patariama rinktis grynos sintetikos drabužius. Tada vanduo nubėgs lyg nuo žąsies. Sintetinės turi būti ir kojinės, batai, ir arčiausiai kūno esantys drabužiai – viskas nuo kojų iki galvos.

Stovyklavietėje – arbata ir dainos

Kai kelias valandas mosuoji irklu, išpila prakaitas. „Šaltis reikalauja daugiau ištvermės. Būna, kad rankos sušlampa iki pat alkūnių, kitiems baigiasi dar blogiau“, – sakė kaunietė Gražina Štaraitė. Kauno jaunųjų turistų centro metodininkė puikiai plaukia baidare, todėl nebuvo įgriuvusi į ledinį vandenį. „Prieš dvi savaites bičiulė sušlapo kojas, sušalo, bet ištvėrė visą maršrutą“, – sakė ekstremalė.
Baidarininkai kruopščiai krauna ne tik žygio krepšį. Stovyklavietėje uždegamas laužas, statomos palapinės. „Palapinę statykite ant sniego – jis sulaiko šilumą, – patarė R.Draginienė. – Nugarą sušildo ir patiestos eglišakės. Palapinę reikėtų statyti prieš vėją, kuris nuo laužo atneš šilumą.“
„Stovyklavietėje paprastai sustojame 14 val. Iki sutemstant reikia spėti sukurti laužą. Pietaujame, pakeliame taurelę, – tęsi ji. – Pasakojame anekdotus, žaidžiame, dainuojame. Apie aštuntą valandą apima jausmas, kad jau pusiaunaktis. Einame miegoti.“
Atsikelti šaltą žiemos rytą – sunkiausia baidarininkų užduotis. Vyrai paprastai pakyla pirmieji Jie užkuria laužą, į palapines atneša karštos arbatos. „Po to reikia prisiversti įsispirti į ledinius batus“, – apie rytus stovyklavietėje pasakojo baidarininkai.
Kai kurie jų plauks ir šį savaitgalį. Neturėtų šalti, todėl daiktus gali krautis ir pradedantieji. Jiems rekomenduojamas trumpesnis maršrutas: per porą valandų nesušals ir iš valties iškritę keliauninkai.

Fotografuoja ledų sangrūdas

Patyrę irkluotojai vežasi ne tik virvių, kirvių, baidarės remonto įrankių, reikmenų laužui įkurti ir kitokios amunicijos, bet ir fotoaparatą. Draginų albumai plyšta nuo nuotraukų, kuriose įamžntas Lietuvos upių kraštovaizdis.
Krantuose susidaro ledo kalnai, nutįsta varvekliai, matyti kitos gamtos sukurtos skulptūros – tai fiksuoja žygių dalyviai. Kai kurias nuotraukas šeima vadina istorinėmis. Draginų vaikai Lukas ir Ieva Lietuvai prisijungus prie Šengeno erdvės pirmieji sieną kirto baidarėmis. „Iš Lenkijos į Lietuvą įplaukėme Šešupe“, – prisiminė jie.
Kartais pakrantėse susikaupęs aštrus ledas, smarki srovė ir slidūs akmenys iškrečia išdaigų „Plaukėme Grūdos upe. Vanduo buvo nusėdęs, iš dugno kyšojo akmenys. Jie pramušė skylę, į baidarę ėmė sunktis vanduo. Norėdami iškelti baidarę, bridome lediniu vandeniu“, – prisiminė druskininkiečių vaikai Lukas ir Ieva.
Šeima sutartinai pabeldė į stalą – po žygio dar nė karto nebuvo susirgę. „Svarbiausia – įsidėti keletą porų pirštinių“, – atskleidė patyrę baidarininkai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų