Mindaugo Siudiko paveikslai – akvarelės, pastelinė, aliejinė tapyba, kreidelės, virpančios spalvotų pieštukų linijos – nebe pirmą kartą į Kauno parodų erdves atneša Dzūkijos gamtos gyvybingo alsavimo aidus.

Dailininko kūrybinio kelio pradžia – M.K.Čiurlionio menų mokykla, kurioje jis gavo pirmus profesionalios tapybos pagrindus. Vėliau – studijos Vilniaus dailės akademijoje, kur gyvavo poetinė Antano Gudaičio tapybos mokykla, tikėjimas pasišventimu kūrybai. Šiuo tikėjimu persmelktas visas M.Siudiko gyvenimas. Jo kūryba skleidėsi, įgavo gyvybę, savitumą, jam gyvenant ir dirbant Varėnoje, gimtoje aplinkoje. Paveikslų spalvose, ritminėje struktūroje surasime Dzūkijos audinių gyvą skambesį, subtilų nedidelių erdvės plotų niuansavimą.

Dailininko paveikslai nedideli, tinkami kamerinei aplinkai. Dominuoja peizažų motyvai, gimę atidžiai stebint aplinką: medžių grupės, ežerų, upių pakrantės, pamiškės, sodybos ar jų fragmentai, skęstantys žalumynuose, persmelkti refleksuojančiais šviesos atspindžiais. Šmėstelėja grėsmingi miško gaisrų vaizdai, nuniokoti kirtimai ar į gamtą besiveržiantys brutalūs industrijos motyvai – metaliniai strypai, aukšti rūkstantys kaminai ir pan.

Kitą dalį jo paveikslų reikėtų pavadinti abstrakčiomis impresijomis, kurioms būdinga itin ekspresyvus ritmiškas audinys, atliktas spalvotais pieštukais ar kreidelėmis.

Žmogus M.Siudiko kūryboje dažniausiai yra prieš vaizdą – stebintis, išgyvenantis pasaulio įvairovę, jo grožį ir harmoniją. Būtent gamtos pasaulio harmoningumas, spalvų, formų, šviesos atspindžių muzikinė ritmiška dermė mažame erdvės plotelyje ir yra jo kūrybos būdingiausias bruožas.

Kiekvienoje parodoje matyti, kad gerai įvaldęs kamerinės tapybos technikas M.Siudikas atsiskleidžia kaip vis brandesnis kūrėjas. Jis įtikinamai derina mišrias technikas – akvarelę, pasteles ir pieštukus, pasiekdamas išraiškingų šviesos ir spalvos efektų derinį. Jis nuolat ieško išraiškos įvairovės smulkiuose virpančiuose potėpiuose, linijos virpesiuose, o kartu lipdo ekspresyvų vaizdą ir plačiais guašo ar aliejaus štrichais („Jau kovas“, „Žalumos švytėjimas“); bando ir šiuolaikines naujas technologijas („Uola“). Realybės ir vizijų pasaulis jo kūryboje darniai sugyvena, susišaukdamas su didžiųjų dzūkų – Vinco Krėvės, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dvasios aidais.

Kas: M.Siudiko tapybos darbų paroda.

Kur: „Perkūno“ namuose (Aleksoto g. 6).

Kada: veikia iki lapkričio 9 d.